Ramūnas Aušrotas. Kiek kainuoja ideologija?

Jau dvi savaites Lietuvoje rodomas filmas „Laisvės garsas“. Reikia pasidžiaugti, jog Lietuva (kartu su Islandija, Pietų Afrika ir JAE) buvo viena iš pirmųjų šalių, įsigijusių šio filmo distribucijos teises (nuotraukoje).

Deja, filmo distribucija susidūrė su sunkumais. Kaip žinia, šį filmą atsisakė rodyti didysis kino teatrų tinklas „Forum cinemas“. Dėl šios priežasties jį pamatyti neteko galimybės Klaipėdos, Šiaulių gyventojai. Vilniuje filmą atsisakė rodyti ir mažieji kino teatrai „Skalvija“ ir „Kino pasaka“. Jei ne Apollo kinas Akropolyje, jis būtų buvęs neprieinamas ir vilniečiams. Filmo platintojas įsigytas aštuonias filmo kopijas davė tiems, kas jį ėmė. Taip jau premjerinį savaitgalį filmas buvo rodomas provincijoje, Alytuje, Marijampolėje, Gargžduose, nors paprastai į juos nauji filmai dėl riboto kopijų skaičiaus atkeliauja tik po rodymo didmiesčiuose. Filmą taip pat rodytas Kaune (Romuva ir Cinnamon Mega) ir Panevėžyje (Garsas).

Turint omeny šį nepalankų distribucinį kontekstą, yra įdomu, kaip jam sekėsi. Taigi, ėmiau ir pasidomėjau. Ir štai ką radau.

Pagal Lietuvos filmų centro puslapyje pateiktą apibendrintą statistinę informaciją, parengtą pagal kino platintojų pateiktus duomenis, filmas „Laisvės garsas“ premjerinę savaitę (rugpjūčio 18–24 d.) uždirbo 12.795 Eur. Pagal pelną, tai yra aštuntas rezultatas. Palyginimui: filmas „Openhaimeris“ tą pačią savaitę surinko 105 tūkst. Eur, o filmas „Barbė“ beveik 90 tūkstančių (1 ir 2 vietos atitinkamai). Tačiau reikia turėti omenyje du dalykus pirma, kad bilieto į kiną kaina didmiestyje skiriasi nuo kainos provincijoje, ir antra, kad pastarieji filmai buvo rodomi kur kas dažniau už „Laisvės garsą“: pirmasis 213, o antrasis 248 kartus, o „Laisvės garsas“ – tik 39 kartus.

Taigi, kur kas tiksliau filmą vertinti ne pagal uždirbtų pinigų, bet pagal bendrą žiūrovų skaičių ir jų skaičių tenkantį vienam kino seansui. Per savaitę filmą „Laisvės garsas“ pažiūrėjo 2150 žiūrovų, o „Openhaimerį“ ir „Barbę“ – 8.286 ir 8.864 žiūrovai.

Filmo „Laisvės garsas“ lankomumo vidurkis premjerinę savaitę buvo – 55 žiūrovai vienam seansui. O štai lyderių – „Openhamierį“ ir „Barbę“ vidutiniškai žiūrėjo tik 39 ir 36 žiūrovai atitinkamai.

Taigi, filmai „Openhaimeris“ ir „Barbė“ buvo žiūrimi didelėse pustuštėse salėse, o filmą „Laisvės garsas“ – rodytas nepalankiu metu (vėlai vakare) ir mažosiose didžiųjų kino teatrų salėse – buvo žiūrimas pilnose ar beveik pilnose salėse (tą liudija ir žiūrovai).

Apibendrinam: nors premjerinę savaitę „Laisvės garsas“ uždirbo 7–8 kartus mažiau, o pagal žiūrovų skaičių – jį pamatė vidutiniškai 4 kartus mažiau žiūrovų, tačiau pagal lankomumo vidurkį jis buvo absoliutus lyderis. Jam nusileido ir kitos tos savaitės premjeros: „Mėlynas vabalas“ ir „Paskutinė Demetros kelionė“ (surinkę 15 ir 17 žiūrovų vienam kino seansui).

Akivaizdu, kad kino teatrai, dėl ideologinių priežasčių atsisakę rodyti filmą „Laisvės garsas“ finansine prasme prametė. „Forum Cinemas“ mano bičiuliui, klausiusiam, kodėl nerodo „Laisvės garso“ atsakė, kad tą savaitę yra 6 premjeros ir jie neranda tinklelyje vietos. Tačiau nei vienas premjerinių filmų, kuriuos rodė „Forum cinemas“ nebuvo tiek sėkmingas, kiek „Laisvės garsas“, kurio „Forum cinemas“ nerodė.

O štai mažieji, taip vadinamą nepriklausomą kiną rodantys kino teatrai šią savaitę pasirinko rodyti juostą „Disko berniukas“, kuris uždirbo vos tūkstantį eurų ir kurį aplankė vos 193 žiūrovai (7 žiūrovai vienam kino seansui). Su tuo kino centrus SKALVIJA ir Kino teatras „Pasaka“ ir sveikinu. Ideologinis aklumas turi savo kainą.

Filmas „Laisvės garsas“ dar rodomas. Beje, Apollo kine atsirado ir dieninis kino seansas 15 val. Taigi, raginu eiti į šį filmą visa šeima. O prasidėjus rugsėjui – mokytojams ateiti su savo klase. Geresnio filmo temai apie prekybą žmonėmis ir jos prevenciją nerasite.