Man, kaip Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, yra svarbu žinoti, kokia šeimos samprata vadovaujasi kandidatai į LR Prezidentus. Taigi, įdėmiai perskaičiau kandidatų atsakymus portalui LRT.lt.
Turiu pastebėti, jog penki iš šešių kandidatų (Jeglinskas, Nausėda, Šimonytė, Žalimas ir Žemaitaitis) vadovaujasi socialine konstruktyvistine šeimos samprata, pagal kurią šeima yra tai, ką asmenys laiko šeima. Dalis jų (Nausėda, Šimonytė) šį požiūrį pridengia dirbtinu tikrovės skaidymu, sakydami, kad viena yra kaip asmenys save vadina, ir kita – kaip juos laiko visuomenė ir traktuoja teisė. Dalis jų yra pasirengę tokį šeimos supratimą įteisinti (Jeglinskas, Žalimas, Žemaitaitis), Šimonytė šį ketinimą slepia (tačiau balsavimas dėl Partnerystės, o vėliau Civilinės sąjungos įstatymo sako kitaip), Nausėda prisidenginėja daugumos valia („Dabar klausimas, kaip visuomenė: ar traktuoja juos kaip šeimą, ar netraktuoja“), bet visuomenei nusprendus kitaip, tokį sprendimą greičiausiai palaimintų.
Požiūris, kad šeima yra tai, ką asmenys laiko šeima, teisine prasme kyla iš sąmoningai neteisingai interpretuoto šeimos autonomijos principo.
Šeimos autonomijos principas remiasi prielaida, kad šeima yra autonominis vienetas, kurio valdymas priklauso išimtinai jį sudarančių individų kompetencijai. Tokiu būdu, tik šeimos nariai gali spręsti, kaip bus tvarkomi šeimos vidaus reikalai, tai apima ir vaikų ugdymą.
Iki 2010 m. EŽTT praktikoje šeimos autonomijos principas taip ir buvo suprantamas: kaip šeimos diskrecija (laisvė) priimti sprendimus, susijus su sutuoktinių tarpusavio santykių nustatymu, šeimos ir namų ūkio tvarkymu, turtu ir vaikų auklėjimu. Kitaip tariant, teise save VALDYTI.
Tačiau 2010 m. EŽTT byloje Schalk ir Kopf prieš Austriją, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl vienos lyties asmenų teisės sudaryti santuoką, šis principas buvo išplėstas į teisę APIBRĖŽTI save kaip šeimą, laikant tai teisės į privatumą dalimi. Kitaip tariant, jei mes laikome save šeima, tai niekas negali pasakyti, kad mes ne šeima, netgi valstybė. Todėl valstybės bandymas apibrėžti, kas yra šeima – tai šeimos autonomijos pažeidimas.
Šis teiginys yra labai populiarus, jis dominuoja diskurse apie šeimos sampratą. Loginiu požiūriu, jis yra neteisingas: kaip žmogaus būties faktas negali priklausyti nuo paties žmogaus apsibrėžimo kaip žmogaus, taip ir šeimos, kuri yra prigimtinis institutas, apibrėžtis, negali priklausyti nuo žmonių subjektyvių norų. Savo ruožtu, valstybė gali arba pripažinti prigimtinį šeimos pobūdį, arba jį ignoruoti.
Reikia pasakyti, kad Vakarų pasaulio valstybės jau seniai ignoruoja JTO Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatą, jog šeima yra natūrali (t. y. prigimtinė) visuomenės ląstelė, priimdamos įstatymus, įteisinančius partnerystę ir vienos lyties asmenų santuoką. Apie natūralų arba prigimtinį šeimos pobūdį bei tarptautinį konsensusą šiuo klausimu šiuo metu valstybėms primena nebent Šv. Sosto atstovas per JT Generalinės Asamblėjos sesijas.
Beje, pirmą kartą šį argumentą Lietuvoje 2012 m. panaudojo dabartinis KT teisėjas V. Mizaras, kritikuodamas LR Seimo bandymą LR Konstitucijoje numatyti, jog šeima kyla iš santuokos ir tėvystės/motinystės.
Radikaliausią poziciją šeimos, kaip socialinio konstrukto atžvilgiu užima buvęs KT pirmininkas ir kandidatas į prezidentus D. Žalimas, ją kildindamas iš LR Konstitucinio Teismo doktrinos. Jis teigia, jog 2019 m. KT nutarimo teiginys, jog „šeima yra neutrali lyčiai“, reiškia, jog LR Konstitucija įtvirtina socialiai konstruojamą šeimos sampratą. Tačiau skaitant KT nutarimą atidžiai, akivaizdu, jog turėta omeny šeimos kilmės iš tėvystės/motinystės situacija, kai šeimoje yra mama ir dukra ar tėtis ir sūnus. Šiuo atveju šeimai netaikomas lyčių papildomumo principas. Tačiau šeimai, kylančiai iš santuokos, šis principas taikomas. Šeima, kuriama santuokos būdu, nėra neutrali lyčiai.
Apie prigimtinę šeimos sampratą daugiau mažiau bando kalbėti trys kandidatai (A. Mazuronis, E. Vaitkus, I. Vėgėlė). Vienintelis iš kandidatų – Ignas Vėgėlė, aiškiai įvardija šeimos kilmės pagrindus, juos siedamas su LR Konstitucijoje įtvirtinta prigimtinės šeimos apibrėžtimi.
P.S. Specialiame LRT.lt puslapyje skirtame rinkimams į LR Prezidentus Mazuronis prasitaria, jog neprieštarautų partnerystei, jei visuomenės nuomonė būtų kitokia, Vaitkus sako ne, nenurodydamas motyvų, o Vėgėlė nepritarimą grindžia tuo, jog pritarimas partnerystei iš esmės šeimą iš prigimtinės tikrovės paverstų socialiniu konstruktu.
______
Apie tai, kad šeimos autonomijos principas yra sąmoningai iškreipiamas, siekiant legitimuoti šeimos sampratos perrašymą, Nacionalinis susivienijimas pastebėjo 2024 vasario 14 d. NS suvažiavimo rezoliucijoje dėl šeimos politikos Lietuvoje.
Beje, jei dar nepasirašėte, pasirašykite už Nacionalinio susivienijimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose. Nacionalinis susivienijimas pasisako už prigimtinę šeimos sampratą ir teisingą sąvokų vartojimą.
Politinė reklama.
xbwt7x