Ramūnas Aušrotas. Lygių galimybių kovotojų tinklas plėsis į regionus

Lygių galimybių tarnyba ketina plėsti savo „agentūrinį tinklą“.

Kartais verta pasidomėti, kuo užsiima ministerijos. Štai LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) ketina kurti lygių galimybių koordinatorių savivaldoje tinklą. Šis tinklas bus kuriamas naudojant Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas.

Tuo tikslu 2022 m. lapkričio 24 d. SADM priėmė įsakymą Nr. A1-777, kuriuo patvirtino aprašą, skirtą įgyvendinti socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09‑003‑02‑02‑06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ (toliau – Priemonė)

Mažiau žinantiems, ši priemonė yra skirta įgyvendinti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą (NPP) ir jame numatytus valstybės pažangos uždavinius.

NPP plano pagrindu įvairios plėtros programos, kurias administruoja skirtingos ministerijos. Viena iš jų yra SADM. 2021 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 931 patvirtinta SADM administruojama Socialinės sutelkties plėtros programa, numatanti įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus. Kaip jau minėta, programa yra finansuojama Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.

Įdomu tai, jog Socialinės sutelkties programoje lygių galimybių, lyčių lygybės principų įgyvendinimui buvo numatyti tik tokie uždaviniai: didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę per įsidarbinimo galimybių didinimą ir užimtumo rėmimo sistemos efektyvinimą”

Tačiau SADM, 2022 m. lapkričio 24 d. šio LR Vyriausybės nutarimo pagrindu patvirtinusi aprašą, skirtą lygių galimybių, lyčių lygybės principų įgyvendinimui, savo nuožiūra išplėtė jo turinį, numatydama priemones, kurių nėra minėtame LR Vyriausybės nutarime.

Viena iš šių priemonių ir yra lygių galimybių koordinatorių tinklo savivaldoje kūrimas.

Lygių galimybių koordinatorių modelio išbandymui pagal aprašą yra numatyta skirti beveik vieną milijoną eurų (941,062 iš viso, iš jų 210,15 Sostinės regionui ir 730,912 eurų Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Už šiuos pinigus numatoma 2021–2027 m. apmokyti 1823 asmenų ir parengti potencialių 170 specialistų moterų ir vyrų lygybės bei smurto artimoje aplinkoje srityse, kurie ateityje galėtų būti lygių galimybių koordinatoriais savivaldybėse.

Pagal planą iki 2030 m. yra numatoma turėti 60 lygių galimybių koordinatorių Lietuvoje, po vieną kiekvienoje savivaldybėje. Jų etatai bus finansuojami iš specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Pagal SADM paskaičiavimus, šiam korpusui išlaikyti kasmet bus reikalinga pusantro milijono Eur (1 461,548 tūkst. eurų) valstybės biudžeto lėšų.

Lygių galimybių koordinatorių modelis sukurtas kaip analogija Lietuvoje jau veikiantiems tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (TBK) ir jaunimo reikalų koordinatoriaus (JRK) modeliams. TBK skirtas vaiko teisių užtikrinimui ir koordinuotos pagalbos vaikui teikimui, o JRK – jaunimo teisių užtikrinimui ir jaunimo politikos įgyvendinimui savivaldoje. Kokias teises gins ir užtikrins lygių galimybių koordinatorius (LGK)?

Paaiškinimą galima rasti aptariamos plėtros programos pažangos priemonės ( „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“) pagrindimo apraše. Jame, rašoma, jog šia priemone visų pirma yra siekiama pokyčio diskriminacijos srityje, ir kaip pagrindinės tikslinės grupės yra išskiriami romai, musulmonai ir LGBT+ bendruomenei priklausantys asmenys (įskaitant ir translyčius).

Taip pat ten teigiama, jog šios priemonės įgyvendinimas be kitų dalykų prisidės ir prie ES LGBT+ strategijos („Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“) įgyvendinimo.

Jame konstatuojama, jog neužtikrinama pagalba nukentėjusiesiems nuo incidentų, susijusių su diskriminacija ar neapykanta ir nėra gerai veikiančios pranešimų apie incidentus, susijusius su neapykanta, sistemos, bei egzistuoja nebaudžiamumas.

Taigi, konstatuotina, jog LGK etatas bus skirtas ne tiek vyrų ir moterų ekonominės lygybės darbo sektoriuje užtikrinimui ar visų asmenų lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimui, kiek LGBT+ lygybės politikos savivaldos lygmenyje įgyvenimui ir pažeidžiamų grupių apsaugai nuo diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų.

Todėl tikrai nenustebsiu, kad LGK virs neapykantos ir diskriminacijos inspektoriais, kurie savivaldos lygmeniu nagrinės skundus

dėl teisių pažeidimų ir jų gynimo, pvz. dėl diskriminavimo lyties tapatybės pagrindu rajono mokyklose ar pan.).

Kaip šis projektas atsirado? Pirmiausia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą, kuriame konstatavo, jog dauguma savivaldybes atstovavusių respondentų lyčių lygybę skatinančių priemonių nelaikė svarbiomis vykdant vietos politiką. Pvz.: „Visi respondentai manė, kad planuojant savivaldybės teikiamas paslaugas nėra svarbu atsižvelgti į skirtingus moterų ir vyrų poreikius, teigdami, kad tokie skirtumai neegzistuoja.“

Kitaip tariant savivaldybių atstovai nematė lyčių lygybės problemos ten, kur jos iš tikrųjų, nėra. O apie LGBT diskriminaciją ir pažeidžiamų asmenų teisių gynimą tyrime nebuvo kalbama.

SADM 2021 metais atlikusi savivaldybių administracijų apklausą padarė prielaidą, jog „savivaldybių administracijų darbuotojų kompetencijos lygių galimybių, lyčių lygybės politikų formavimo ir įgyvendinimo srityje yra gana silpnos“. Tačiau užuot užtikrinus savivaldos darbuotojų ir vadovų kompetencijų ugdymą lygių galimybių bei lyčių lygybės srityje, buvo pasirinktas kurti lygių galimybių koordinatoriaus modelis. Iš esmės tokio modelio kūrimas reiškia lygių galimybių politikos centralizaciją ir savivaldybės galių siaurinimą šioje srityje. LKG pagalba centrinės valdžios institucijos kontroliuos, jog savivaldybės nenukryps nuo reikiamos politikos lyčių lygybės srityje:

siekiant tolygaus lygių galimybių, lyčių lygybės bei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikų formavimo ir įgyvendinimo savivaldybių lygmeniu, lygiagrečiai stiprinant viešojo sektoriaus atstovų kompetencijas, būtina kalbėti apie atsakingo asmens – koordinatoriaus – etato užtikrinančio horizontaliosios politikos įgyvendinimą, atsiradimą savivaldybių administracijose.

Koordinatorius vietos lygmeniu turėtų užtikrinti aktualių vietos lygmens teisės aktų parengimą, rengti ir įgyvendinti priemones, skirtas lyčių lygybei, lygioms galimybės užtikrinti, gerinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, jo prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems, organizuoti programų, užtikrinančių lygias galimybes, lyčių lygybę savivaldybėje, smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo konkursus, bendradarbiauti, stiprinti vietos nevyriausybines organizacijas, dirbančias šioje srityje, rengti lygių galimybių ir lyčių lygybės politikų įgyvendinimo aprašus, užtikrinti stebėseną, išbandyti biudžeto sudarymo lyčių lygybės principu galimybes vietos lygmeniu.

Tokių plačių galių savivaldoje neturi nei TBK, nei JRK. Akivaizdu, jog siekiama sukurti savivaldybių kontrolės sistemą, skirtą prevenciškai užtikrinti, jog savivaldybės nepradėtų džiazuoti lygių galimybių užtikrinimo srityje, o taip pat nepamirštų padaryti tai, ką reikia padaryti.

Prigimtinę šeimą ginančioms organizacijoms verta pasimokyti iš ideologinių konkurentų strateginio požiūrio ir mokėjimo pajungti administracinį aparatą savo tikslams. Lyginant su tuo LŠS rinkiminiai pažadai priimti antiLGBT deklaracijas savivaldoje yra kaip žaidimas vaikų kaladėlėmis lyginant su automobilio gamyba.

O aš, kaip savivaldos reikalus šiek tiek išmanantis politikas, labai norėčiau, kad šitie dėl ideologinių priežasčių pavėjui ketinami išleisti pinigai būtų skirti kovos su priklausomybėmis stiprinimui savivaldoje (priklausomybių konsultantų etatų steigimui ir priklausomybių prevencijos programų įdiegimui). Savižudybių rodikliai Lietuvoje tragiški, ir priklausomybės nuo alkoholio čia vaidina ne paskutinį vaidmenį. O finansavimas prevencijos programoms menkas, žmones gydytis tenka siųsti į Vilnių ar kitus didesnius centrus.