Dirbant su medicinos studentais tenka pastebėti, jog jie paciento autonomiją supranta plečiamai: kaip paciento teisę reikalauti, jog jiems būtų suteiktos jų norimos sveikatos priežiūros paslaugos. Kitaip tariant, tenkinti kiekvieną jų norą, pradedant plastinės chirurgijos manipuliacijomis ir baigiant savižudybe su gydytojo pagalba.
Tačiau iš tikrųjų pacientų autonomija reiškia paciento teisę pačiam laisvai, be gydytojo įsikišimo ar trukdymo nuspręsti dėl jam siūlomo gydymo: sutikti operuotis ar atsisakyti, rinktis tarp jam siūlomų sveikatos priežiūros paslaugų. Kitaip tariant, rinktis tarp tų pasiūlymų, kurie yra objektyviai įmanomi ir pateisinami, o ne reikalauti bet ko.
Medicina yra žmogaus, o ne jo norų tarnaitė.
Praeitą savaitę tai patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas, priėmęs sprendimą byloje Daniel Karsai prieš Vengriją, kuriame buvo keliamas savanoriškos eutanazijos klausimas.
Šioje byloje nepagydoma progresuojančia neurodegeneracine liga sergantis pacientas prašė teismo pripažinti, jog Vengrija, nesudarydama galimybės nusižudyti su gydytojo pagalba pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Kaip teisingai nurodė EŽTT, remiantis tarptautine teise nėra jokio pagrindo konstatuoti, o juo labiau reikalauti, jog pacientams būtų suteikta galimybė nusižudyti su gydytojo pagalba. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Europos kontekste galioja tai draudžianti
Oviedo biomedicinos konvenciją. Šią konvenciją yra ratifikavusi ir Lietuva.
Teismas, konstatavo, jog nepaisant to, kad kai kurios ET šalys yra legalizavę savanorišką eutanaziją, EŽTT 8 str. nenumato pozityvios pareigos šalims narėms šią praktiką įteisinti.
Taip pat teismas pripažino, jog valstybė gali ne tik drausti, bet ir numatyti baudžiamąją atsakomybę medikams, kurie padeda pacientams nusižudyti, ir toks draudimas teismo nuomone siekia teisėtų tikslų, tarp jų apsaugoti pažeidžiamų asmenų, kuriems gresia piktnaudžiavimo pavojus, gyvybes, išlaikyti gydytojo profesijos etinį vientisumą ir apsaugoti visuomenės moralę, susijusią su žmogaus gyvybės prasme ir verte.
Sprendime teigiama, kad su mirtimi su gydytojo pagalba susiję galimi dideli socialiniai padariniai ir klaidų bei piktnaudžiavimo rizika.
Teismas nepaminėjo, bet vienu iš teisėtų tokio draudimo tikslų yra medikų sąžinės laisvė. Niekas negali būti verčiamas atlikti veiksmų, kurie prieštarauja jo sąžinei.
Anksčiau, byloje Pretty prieš JK (2002), EŽTT jau buvo konstatavęs, jog EŽTK nenumato teisės į mirtį su gydytojo pagalba. Byloje Daniel Karsai prieš Vengriją, teismas šią išvadą pakartojo.