Naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra nedraugiškas daugiavaikėms šeimoms ir sukuria paskatas neregistruoti santuokos ar dalinti šeimos turtą. Šeimos politikos požiūriu šis projektas yra ydingas.
Antradienį LR Seimas po svarstymo pritarė nekilnojamojo turto mokesčio reformai (laukia dar vienas – galutinis balsavimas priėmimo stadijoje).
Tai dar nėra visuotinis NT mokestis, nes nebus apmokestinamas pagrindinis NT turtas, kurio vertė neviršys 1,5 savivaldybės medianos (SM).
Tačiau reforma yra išplečiamas nekilnojamojo turto mokestį mokančių subjektų ratas, nes jei anksčiau NT mokesčio tarifas buvo fiksuotas (jį mokėdavo asmenys kurių viso turto vertė buvo didesnė negu 150 tūkstančių), tai dabar jis bus kintamas (priklausys nuo savivaldybės, kuriame yra turtas medianos).
Praktikoje tai reiškia, kad mokestį mokančių subjektų ratas yra išplečiamas periferijoje esančio NT sąskaita. Turto vertę lemia ne tik jo dydis, bet ir jo buvimo vieta (to pačio dydžio namo ar buto kaina skiriasi Vilniuje, Palangoje, Marijampolėje ar Pivašiūnuose). Kas turėjo namą Vilniuje, mokestį ir taip mokėjo, o dabar mokestį turės ir gyvenantis Rūdiškėse, jei jo vertė bus didesnė negu savivaldybės vidurkis. Taigi, teisinga sakyti, kad apmokestinta bus Tylioji Lietuva.
Mokestį mokančių asmenų skaičių itin išplės tai, kad bus visuotinai apmokestinamas kitas turimas NT turtas (anksčiau buvo skaičiuojama bendra turto vertė). Kas iš mūsų neturi buto mieste ir namo (sodo) kaime, kurį mums paliko tėvai ar seneliai? Turbūt pusė Lietuvos turi.
Dėl pačio apmokestinimo mechanizmo nekomentuosiu, nes nesu šių dalykų specialistas, tačiau kaip Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, noriu atkreipti dėmesį į keletą reformos aspektų, kurie nėra socialiai jautrūs, o svarbiausia – nėra draugiški šeimai.
Pirmiausia, anksčiau galiojusi NT apmokestinimo tvarka numatė lengvatą daugiavaikėms šeimoms. Jei šeima augino tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, NT mokestis buvo mokamas tik nuo turto, kurio bendra vertė yra 200 tūkstančių. Ši lengvata buvo taikoma taip pat asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Čia būtų panašiai, kaip apmokestinti automobilį pagal jo vietų skaičių – daugiavaikės šeimos turi turėti didesnį, todėl ir mokėtų daugiau. Netiesiogiai – tai baudimas, kad turi daugiau vaikų.
Naujoji NT mokesčio mokėjimo tvarka jokios lengvatos atsižvelgiant į šeimos dydį ar kitus socialinius parametrus nenumato. Gali turėti kad ir 10 vaikų, bet nuo tos pačios vertės turto mokėsi tą patį mokestį kaip ir vaikų neturinti ar tik vieną auginanti šeima. O žinant, kad daugiavaikėms šeimoms reikia daugiau gyvenamojo ploto (vaiko teisės net vienam vaikui tenkantį plotą yra linkę skaičiuoti), tikėtina, kad daugiavaikė šeima turės didesnį NT plotą ir mokės didesnį NT mokestį. Čia būtų panašiai, kaip apmokestinti automobilį pagal jo vietų skaičių – daugiavaikės šeimos turi turėti didesnį, todėl ir mokėtų daugiau. Netiesiogiai – tai baudimas, kad turi daugiau vaikų.
Ir anksčiau galiojo taisyklė, jog apmokestinant bendrasavininkų turtą, mokestis dalinamas proporcingai pagal bendrasavininko turimą nekilnojamojo turto nuosavybės dalį. Tai reiškia, kad santuokoje gyvenantys ir šeimos turtą bendrąja jungtine nuosavybe turintys asmenys mokėdavo NT mokestį lygiomis dalimis. Įstatymas leido NT mokestį už abu deklaruoti ir sumokėti vienam iš sutuoktinių.
Bet dabar, įvedus NT mokestį ne už visą turtą, bet išskaidžius jo apskaičiavimą į pagrindinį turtą (kuriame gyvenama) ir kitą, pirmą apmokestinant priklausomai nuo SM, o antrą – privaloma tvarka, atsiranda pagunda arba šeimos turtą dalinti, kad susimažinti NT mokestį arba neregistruoti santuokos, kai per abu asmenys valdo du NT objektus.
Kaip teisingai pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija du šeimos gyvenimą faktiškai vedantys asmenys, turintys du NT objektus, registruosis skirtingose gyvenamosiose vietose, tam, kad susimažinti bendrą NT mokestį.
Praktika dalinti šeimos turtą ar neregistruoti santuokos yra socialiai ydinga, ir nuo jos labiausiai nukenčia vaikai. Valstybė neturėtų skatinti tokios praktikos per savo mokestinę politiką.
O turėtų būti atvirkščiai: asmenys, sudarantys santuoką ir auginantys vaikus, dėl savo prisiimto socialinio įsipareigojimo, turėtų būti apmokestinami mažiau, pvz. įvedant šeimos, kaip mokesčių vieneto kategoriją. Tada namų ūkio uždirbtos pajamos būtų apmokestinamos jas dalinant iš šeimos narių skaičiaus.
O NT mokestis galėtų būti proporcingai mažinamas priklausomai nuo išlaikomų asmenų skaičiaus.
Tai, mano nuomone būtų socialiai teisinga.
Iliustracija pasiskolinta iš Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos FB
____
Jei šeimos turtas bus padalintas tarp sutuoktinių, tai kiekvienam sutuoktiniui bus taikoma po 1-ą medianą.
O jei turtas bus bendra nuosavybė, tai jam bus pritaikyta po ½ medianos kiekvienam sutuoktiniui atskirai.
Mažesnius NT mokesčius mokės nesusituokę arba pasidalinę turtą asmenys, kai gyvenamoji vieta yra deklaruota skirtinguose turto objektuose.
Numatoma ateityje visą turtą ir vaikus nacionalizuoti ir mokėti nuomą už buvimo vietą. Tokia ateitis ir tokia realybė daugialyčių degeneratų valdomoje Lietuvoje.