Dar vienas kvailas pavyzdėlis, kai objektyvias prigimtines žmogaus teises bandoma pakeist subjektyvia individualistine žmogaus teisių paradigma. Jei jaučiat, kad jūsų teisės pažeistos, kreipkitės, padėsime.
Nuo kada žmogus (o juo labiau jo jausmas) yra tiesos kriterijus?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) vadovė skatina kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, jei vaikas nesutinka su tėvų nuomone neskiepyti (pridedant kad nesutarimas kyla dėl sveikatos). O iš tiesų – nesutarimas kyla dėl galimybių paso, nes vaikui svarbu eiti kavos ir pramogų. Vaikas nevertina ir negali tinkamai įvertinti receptinio vaistinio preparato naudos ir žalos rizikos – dėl to, toks sprendimas ir yra paliktas suaugusiems.
Man įdomu, ką VTAĮT siūlys, jei pvz. vaikas jaus, kad yra kitos lyties ar paauglė panorės įsidėti hormoninę spiralę?
Iš tikrųjų mane liūdina tai, kad VTAĮT vadovė nesupranta valstybės ir šeimos santykio pobūdžio ir ignoruoja pamatinį šioje srityje subsidiarumo principą, kuris Vaiko teisių apsaugos konvencijoje išreikštas net keliose vietose, pvz. 3 straipsnio 2 dalyje (“Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgdamas į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas”) ar 5 straipsnyje (“Valstybės dalyvės gerbia tėvų arba, tam tikrais atvejais, išplėstinės šeimos arba bendruomenės narių, jei to reikalauja vietiniai papročiai, globėjų ar kitų, pagal įstatymą už viską atsakančių asmenų atsakomybę, teises ir pareigas tinkamai, pagal didėjančius sugebėjimus, vaiką pakreipti ir, jam naudojantis šia Konvencija pripažintomis teisėmis, vadovauti.”)
Dar kartą įsitikinu, jog Nacionalinio susivienijimo pasiūlymas likviduoti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra toks jau kvailas. Juo labiau, kad skirtingai nuo Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Vaiko teisių apsaugos konvencija nereikalauja turėti centrinės agentūros, ir palieka šalims teisę patiems spręsti dėl valstybės pareigos užtikrinti vaiko apsaugą ir globą organizavimo būdų ir priemonių.
Kas žino Vaiko teisių apsaugos tarnybos raidos istoriją Lietuvoje, supras apie ką aš kalbu.
Pasiūlymas turbūt racionalus ir todėl, kad kaip sakoma, kur mažiau galios, ten mažiau ir piktnaudžiavimo ja. Taip pat ir mažiau susireikšminimo.
Vaiko ,,teisių gynėjai” prisiminė seną gerą bolševikų praktiką – priauginti Pavlikų Morozovų. Prigaminti tų, kas savo tėvus skųs. Vėliau iš jų užaugs klapčiukiški stukačiai, niekšai?