Artėja Kalėdos. Daug kam tai – šeimos šventė.
Tačiau šeimos politika vis dar lieka didžiosios politikos paraštėse. Panaikinta 2018 m. priimta Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategija, o su ja nustojo galioti ir Ilgalaikė šeimos stiprinimo programa. Valdančiųjų programose rasite žodžius tvarumas, žalias kursas, įtrauktis, lyčių lygybė, bet beveik nerasite žodžio šeima.
Infliacija ir energetinė krizė labai stipriai smogė vidutinei šeimai. Žmona pasakoja, jog jos mokyklos mokytojos nebeišgyvena iki mėnesio galo. Naujai tikrovei apibūdinto atsirado net specialus terminas – dirbančiųjų skurdas.
Atrodo, tokiame, krizės, kontekste valstybė turėtų ypatingai saugoti valstybės pagrindą šeimą, kuri yra tiek valstybės tvarumo, tiek jos tęstinumo garantas. Bet atrodo, kad elgiamasi priešingai. Šeimos sąskaita yra užkimšinėjomos biudžeto skylės, ant šeimos pečių gula institucijų tinklo optimizavimo kaštai (paslaugos nutolsta ir naudojimasis jomis tampa brangesnis), prigintinei šeimai priešinga valstybės politika sėja tėvų širdyse nerimą ir verčia abejoti buvimo valstybės dalimi prasme.
Po šio teksto parašymo šeimas pasiekė dar dvi naujienos. Ūkininko ūkio įstatymo pataisos. Daugeliui vidutines pajamas turinčių šeimų ūkininko ūkis buvo vienintelis įkandamas būdas užtikrinti savo šeimai namus nevergaujant bankui ir nemokant tūkstančių už dokumentų sutvarkymą įvairaus plauko specialistams. Tiems, kurie mano, kad tai apgaulė, pasakysiu, jog taip šeimos elgėsi ne iš gero gyvenimo. Lietuvoje neveikia šeimai palanki valstybės paskolų būstui įsigyti sistema. Tokia kokia yra Vengrijoje ar Lenkijoje.
Viešojoje erdvėje pasklido žinia, jog į pavasario sesiją bus atneštas pasiymas įvesti tarpinį GPM tarifą, nes dabar esantys 20 ir 32 proc. nepadeda surinkti biudžeto. Tai reiškia, kad bus apmokęstinta vidutinė klasė. Užuot paėmusi iš šeimos mažiau (atsižvelgiant į šeimos dydį) valstybė renkasi paimti daugiau, su pažadu tai teisingai perskirstyti. Niekada nebuvau kuo didesnio perskirstymo šalininkas, ir tikiuosi, kad situacija pasikeis Nacionaliniam susivienijimui atėjus į valdžią.
Kaip rodo istorija, valstybės žlunga, bet šeimos išlieka. Jei mūsų valstybė nori išlikti, ji turi bendradarbiauti su šeima, o ne ją griauti.
To ir palinkėsiu valstybės politikams.
Seimas ryt turi paskutinį posėdį ir po jo eina ilsėtis. Į savo šeimas. Tikėkimės, kad pabuvomas jaukioje šeimos aplinkoje įkvėps noro ir minčių stiprinti šeimą.
Pasaulio karas ir taika gimsta šeimoje (Motina Teresė)
Visiem gerų šv. Kalėdų.
Ačiū gerb. Autoriui už puikų sraipsnį, tik žinia tokia, jog valdančiųjų prisivalgymas silkių su savo šeima tikrai neįkvėps atsigręžti į šeimą. Mat akmeninės širdys ir bukas protas nieko bendra neturi su empatija, su užuojauta, su Tauta.