Vakar rašiau, kad mane iš tikrųjų neramina didėjantis Europos žmogaus teisių teismo spaudimas Europos žmogaus teisių konvencijoms šalims narėms priimti ideologinę besivystančių žmogaus teisių paradigmą.
Kaip pavyzdį minėjau du praeitų metų gruodžio mėnesio EŽTT sprendimus prieš Lenkiją. Vieną iš jų (Przybyszewska ir kiti prieš Lenkiją) aprašiau plačiau.
Šį kartą apie kitą sprendimą, priimtą po poros dienų, gruodžio 14 d. byloje M.L. prieš Lenkiją. Jame EŽTT nusprendė, jog Lenkijos Konstitucinio tribunolo sprendimas, dėl kurio moteris negalėjo atlikti aborto, pažeidė jos teisę į privatumą.
Šioje byloje moteris norėjo aborto tik todėl, kad jos kūdikiui prenataliniu laikotarpiu buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Lenkijos Konstituciniam Tribunolui priėmus sprendimą, jog abortas dėl vaisiaus apsigimimo prieštarauja Konstitucijai ir jam įsigaliojus, suplanuota nėštumo nutraukimo operacija buvo atšaukta ir moteris turėjo vykti atlikti aborto į užsienį.
Ši byla taip pat buvo susijusi su teisės į privatumą pagal EŽTK užtikrinimu. Tačiau skirtingai negu EŽTT jurisprudencijoje susijusioje su vienalyčių porų „šeimų“ teisės į privatumą apsauga, kur akcentuojamas pozityvi valstybės pareiga, aborto atveju teismų praktika kalbama apie negatyvią valstybės pareigą – nesikišimą į privatų gyvenimą.
Skaitant bylos santrauką, aiškėja, jog priežastis, dėl kurios moteris kreipėsi aborto, buvo tai, jog jos kūdikiui prenataliniu laikotarpiu buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Kitaip tariant, realios grėsmės moters sveikatai nebuvo.
Kiek anksčiau (liepos mėnesį) EŽTT jau buvo atmetęs aštuonių Lenkijos moterų prašymus nagrinėti jų bylas dėl negalėjimo atlikti abortą. Tada EŽTT nurodė, jog bylose trūksta tvirtų medicininių įrodymų, jog moterims dėl atsisakymo atlikti abortą kilo grėsmė sveikatai.
Tai kodėl šį kartą EŽŽT nusprendė kitaip? Viena iš priežasčių – tai, kad šį kartą pareiškėja (o tiksliau ją atstovaujantys advokatai), pareiškimą grindė kitais argumentais. Užuot teigę, jog dėl atsisakymo atlikti abortą kilo grėsmė moters sveikatai, jie pasirinko ginčyti procedūrinius aspektus.
Kalbant konkrečiai, argumentavo, jog pareiškėjos situacijoje buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat tvirtino, jog pareiškėjos teises pažeidęs Konstitucinio Teismo sprendimas yra neteisėtas. Pastarasis motyvas ir tapo lemiančiu šioje byloje.
Argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo dar galima suprasti. Moteris buvo suplanavusi atlikti abortą 2021 m. sausio 28 d., o kitą dieną įsigaliojo KT sprendimas, draudžianti abortus „eugeniniais sumetimais“, todėl abortas buvo atšauktas. Tačiau kaip suprasti argumentą dėl Lenkijos Konstirucinio Tribunolo sprendimo neteisėtumo?
EŽŽT savo sprendimą grindė tuo, jog buvo pateistas teisės viršenybės principas. Teismo nuomone teisinės valstybės principas, įtvirtintas EŽTK preambulėje, yra neatsiejamas nuo visų Konvencijos straipsnių, ir todėl 8 straipsnyje numatytos garantijos taip pat turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jį.
Remdamasis tuo, jis aiškino, jog bet koks kišimasis į 8 straipsnio teises turi kilti iš institucijos, kuri pati yra „teisėta“.
Visa tai įvardinęs, jis teigė, jog ginčijamą sprendimą priėmusio Konstitucinio Teismo sudėtyje buvo teisėjų, kurie buvo paskirti nesilaikant įstatyme nustatytos procedūros. 2021 m. balandį EŽTT priėmė sprendimą byloje Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją, kuriame Lenkija buvo pripažinta pažeidusia Konvencijos 6 straipsnį, numatančiu teisę į teisėtą teismą.
Visas reikalas įvyko 2015 m. gruodžio mėn. kai Lenkijoje pasikeitė politinė valdžia Tada Lenkijos Respublikos Prezidentas atsisakė prisaikdinti tris teisėjus, kuriuos į Konstitucinį Teismą išrinko ankstesnis Seimas. Naujasis Seimas, į šias vietas išrinko kitus tris teisėjus. Jie ir buvo Konstitucinio Teismo, priėmusio 2020 m. sprendimą, teisėjų kolegijoje. EŽTT pasakė, kad tokiu būdu suformuoto Teismo negalima laikyti legitimiu, o jo priimtų sprendimų – teisėtais.
Įdomu tai, kad po to, kai EŽTT priėmė sprendimą minėtoje byloje, teisės teoretikai kėlė klausimą ar tai reiškia, jog visos bylos, kurias nagrinėjo nesilaikant procedūros paskirti KT teisėjai, turi būti išnagrinėti iš naujo.
Pvz., liberalių pažiūrų prof. Marcinas Szwedas iš Varšuvos universiteto tada teigė, jog toks EŽTT sprendimas nelemia automatinio visų sprendimų, priimtų dalyvaujant neteisėtai išrinktiems asmenims, pripažinimo negaliojančiais ir nereiškia bendro įpareigojimo užtikrinti tiek įmonei pareiškėjai, tiek kitiems panašioje situacijoje esantiems subjektams galimybę atnaujinti procesą Konstituciniame Teisme.
Tai sakydamas jis rėmėsi EŽTT praktika, pvz., byla Ástráðsson prieš Islandiją, kurioje EŽTT nurodė, kad toje byloje nustatytas teisės į teisėtą teismą pažeidimas „pats savaime negali būti laikomas įpareigojimu valstybei atsakovei pagal Konvenciją atnaujinti visas panašias bylas, kurios nuo to laiko tapo res judicata pagal Islandijos teisę“. (Ástráðsson, § 314). Kitaip tariant, dėl pažeidimų skiriant bendrosios kompetencijos teismų teisėjus neatsiranda absoliuti pareiga atnaujinti procesą, o galimybės atnaujinti procesą Lenkijos Konstituciniame Teisme nesuteikimas nelaikytinas Konvencijos pažeidimu.
Panaši logika turėjo galioti ir mūsų nagrinėjamoje byloje M.L. prieš Lenkiją. Tai, kad sprendimą priėmė teisėjai, paskirti pažeidžiant įstatyme nustatytą procedūrą, automatiškai nereiškia, jog jų priimtas sprendimas kaip toks yra neteisėtas ir klausimas turėtų būti svarstomas KT dar kartą. Tačiau šiuo atveju EŽTT nusprendė priešingai, ir neapleidžia jausmas, kad toks sprendimas buvo motyvuotas bylos aplinkybių (turinio).
Lenkijos KT sprendimas beveik visiškai uždrausti abortus yra spjūvis į veidą Vakarų Europai, kurioje, bent jau politiniame (ES rezoliucijų) lygmenyje yra pripažįstama teisė į abortą. Dėl šio klausimo į EŽTT jau kreipėsi virš tūkstančio pareiškėjų iš Lenkijos. Iki šiol visus pareiškimus EŽTT atmesdavo – nes nebuvo formalaus pagrindo juos priimti.
Kaip žinia, žmogaus teises galima riboti, jei tai daroma teisėtai (įstatymu), jei tokiu apribojimu siekiama teisėto tikslo, ir jei toks ribojimas yra proporcingas. Šiuo atveju Lenkijos KT sprendimas buvo genialus: siekiu apsaugoti žmogaus gyvybę nuo diskriminavimo dėl neįgalumo negalima pavadinti neteisėtu, o apribojimas tokiu pagrindu atlikti abortą – buvo proporcingas: priešingai, negu teigiama žiniasklaidoje, Lenkijos KT, pripažinęs jog abortas dėl eugenių priežasčių pažeidžia Lenkijos Konstituciją, neatėmė iš moters teisės atlikti abortą tais atvejais, kai nėštumas gręsia moters gyvybei. Taigi, galimybės rasti pažeidimą klasikiniu būdu EŽTT neturėjo. Jam reikėjo sugalvoti kitą būdą, ir jį sugalvojo, t.y. pripažinti, jog KT nutarimą priėmė neteisėtas teismas. („Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisių ribojimas negali būti laikomas teisėtu pagal 8 straipsnį, nes jis nebuvo išduotas institucijos, atitinkančios teisinės valstybės reikalavimus.“)
Reikia sakyti, jog toks EŽTT sprendimas garbės teismui neprideda. Jausmas, kad EŽTT sprendimus karštose srityse kepa pagal ideologinį užsakymą, tampa vis stipresnis.
Taip pat reikia pasakyti, teisėjų paskyrimas, ypatingai į Konstitucinį ar Aukščiausiąjį teismą visada yra politinis procesas. Vienos politinės ideologijos šalininkai norės matyti jame vienus teisėjus, kiti – kitus teisėjus. Ir tai normalu. EŽTT sprendimas kvestionuoti įstatymų leidžiamosios valdžios galias tais atvejais, kai valdžioje yra ne tie, yra lazda su dviem galais.
Galiausiai, EŽTT nepasakė nieko apie tai, ar galimas ar negalimas aborto atlikimas dėl eugeninių priežasčių. Jam to ir nereikėjo. Jis išsisuko tuo būdu, jog pasakė, jog būdas, kurio buvo priimtas sprendimas, buvo neteisėtas, nes jį priėmė neteisėtai suformuota institucija. Tokiu būdu dar kartą buvo išvengta tarti žodį žmogaus gyvybės apsaugos klausimu.
