LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė visuomenės teismui su pasiūlymus, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, numatančią pareigą visoms šalims įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams. Galite susipažinti nuorodoje.
Pastebėčiau, kad Darbo Kodeksas numato, kad vaiko priežiūros atostogų rėžimo nustatymas yra paremtas laisvo šeimos pasirinkimo principu. Tam, kad ministerijos pasiūlymai neblogintų jau esamos padėties (tą draudžia direktyva) ir kartu užtikrintų minėto principo įgyvendinimą, geriausia būtų numatyti galimybę vienam iš tėvų naudojantis neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, kitam turėti galimybę tuo pačiu metu pasiimti papildomas atostogas, leidžiančias abiems tėvams būti su vaiku.
Šios lygiagrečia neperleidžiamoms einančios atostogos teisine prasme būtų – arba savarankiška vaiko priežiūros atostogų forma, – arba savo pobūdžiu panašėtų į dabar esančias tėvystės atostogas (kai mamai pagimdžius tėvas gauna mėnesį apmokamų atostogų), (galbūt galėtų būti reglamentuojamos didinant tėvystės atostogų trukmę).
Toks sprendimas manau būtinas tam, kad būtų galima išvengti tėvų prievartos rinktis vieną ar kitą vaiko priežiūros modelį, jei šeima mano, kad ankstyvojoje vaiko raidos stadijoje dėl fizinės ir psichinės vaiko gerovės, emocinės sveikatos yra visų pirma būtina užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ryšį su mama.
Gerbiamas autoriau, nenorėčiau sutikti su jūsų nuomone : ” jei šeima mano, kad ankstyvojoje vaiko raidos stadijoje dėl fizinės ir psichinės vaiko gerovės, emocinės sveikatos yra visų pirma būtina užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ryšį su mama”. Žinant, jog didžioji visuomenės dauguma būtent taip ir mano, jog vaikus gali auginti išimtinai tik mamos, ad tik mama yra vaikui svarbiausia, negalime tikėtis permainų ir realaus vyrų įtraukimo į vaikų auginimo procesą. Jūs atkreipiate dėmesį į Lietuvos įstatymus dėl šeimos pasirinkimo, tačiau tuo pat metu derėtų prisiminti ir LT CK Šeimos Knygą, kurios įstatymai garantuoja abiems vaiko tėvams lygias teises ir pareigas jų vaikų atžvilgiu. Tad,jei laikysimės iki šiol vyraujančios visuomenės daugumos požiūrio dėl vaikų auginimo, tai ir toliau šeimos santykiuose bus pažeidžiami įstatymai dėl tėvų lygybės jų vaikų atžvilgiu. Jūs apsidairykite aplink, kaip nuvertinami vyrai, kaip jie išstumiami iš vaikų gyvenimo, suteikiant jiems galimybę ( o kai kuriems net privilegiją) nevykdyti tėvystės pareigų. O kas darosi po skyrybų, kai atsidavę tėvai dėl tėvų atstūmimo net ir labai norėdami netenka galimybės net ik auginti ir auklėti, bet net ir matyti savo vaikus. Žinant, jog vaiko ir jį auginančių asmenų tarpusavio ryšys formuojasi ankstyvoje vaikystėje, praleidus šį laikotarpį laiko nebesugrąžinsi. Išstumiant tėvus iš šeimos kasdienybės, ryšiys tarp vaikų ir jų tėvo susiformuoti jau negali. Gal būt, tai viena iš priežasčių, dėl ko LT vaikai jaučiasi vieni iš nelaimingiausių Europoje?