Ne vienas žmogus, stebintis viešąją erdvę ir teisėkūros procesus Seime atkreipė dėmesį, jog Seimo rudens sesijos darbų programoje nebuvo Stambulo konvencijos. Tai ne atsitiktinumas.
Priminsiu, jog Stambulo konvencija ydinga ne tik tuo, kad siekia įtvirtinti ne biologija, bet asmens pasirinkimu grįstą lyties (gender) sąvoką. Ji ydinga ir tuo, jog patį smurto reiškinį aiškina marksistinės klasių kovos teorijos pagrindu, teigdama, jog vyras smurtauja prieš moterį „dėl to, kad ji yra moteris“, t. y. dėl jos lyties.* Kitaip tariant, lytis yra smurto prieš moterį motyvas.** Tai – gryna ideologija.
Reikėtų pabrėžti, kad nuosaikieji Stambulo konvencijos kritikai neigiamai vertina ne visą Stambulo konvenciją in corpore (visumoje), bet kai kurias, dažniausiai ideologiniu krūviu pasižyminčias jos nuostatas. Taigi, kai kurių, pasaulėžiūrinių diskusijų nekeliančių, Stambulo konvencijos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę yra priimtinas tiek nuosaikiems jos priešininkams, tiek ir jos šalininkams.
Todėl tarp valdančiųjų buvo padarytas neoficialus susitarimas, jog mainais į Stambulo konvenciją bus siekiama priimti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (ASAAĮ), į jį perkeliant nekonfliktines, ideologinio turinio neturinčias Stambulo konvencijos normas.
Tačiau pasibaigus ASAAĮ svarstymo Seimo komitetuose procesui tampa aišku, jog į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą bus siekiama perkelti ne tik „nekonfliktines” Stambulo konvencijos normas, bet ir jos ideologinę dvasią. Tai paaiškėjo po penktadienį vykusio Žmogaus teisių komiteto posėdžio, kuriame buvo pritarta pagrindinio komiteto išvadai dėl šio įstatymo.
Į šį komitetą įstatymo projektas atkeliavo po svarstymų papildomuose Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Komitetai nors ir patvirtino liberalesnį apsaugos nuo smurto orderio teisinį reguliavimą, tačiau išbraukė iš įstatymo projekto genderistinę normą, kuria siekta nustatyti pozityvią valstybės pareigą švietimo srityje įdiegti kalbėjimą apie „nestereotipinius vyro ir moters vaidmenis“.*** Kitaip tariant, šiuose komitetuose buvo laikomasi neoficialaus koalicijos partnerių susitarimų vengti idelogizuoti įstatymą.
Tačiau pagrindinis komitetas, kuriame pagrindiniu smuiku griežia Laisvės partijos agentas Tomas Vytautas Raskevičius, pakeitė žaidimo taisykles. Komiteto siūlymu įstatyme atsirado „smurto lyties pagrindu” sąvoka, kuri apibrėžiama kaip: „dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.”
Teisinės gramatikos požiūriu, ši sąvoka yra nesusipratimas. Įstatyme jau yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas. Taigi, ji yra perteklinė. Antra, ji yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje. Smurto reiškinio ir jo priežasčių negalima redukuoti į vieną socialinę teoriją, o ja paremto matymo ir mąstymo užtvirtinti įstatyme.
Dar daugiau, pati „smurto prieš lytį” sąvoka yra neutrali lyčiai, taigi, ji leidžia smurtu dėl lyties įvardinti ir lyties tuos atvejus, kai nepriimama asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija, savęs priskyrimas kitai biologinei lyčiai. Žinant, kad lyties sąvoka šiais laikas tapo itin „lanksti”, ir net ir įsivaizduojama lytinė tapatybė. Juo labiau, kad teisė tai leidžia, nes joks Lietuvos įstatymas nenumato lyties sąvokos.
Kadangi eina kalba apie artimą aplinką, labai specifiškai tai tampa aktualu tais atvejais, kai šeimos nariai nepriima asmens turimo savo lyties „supratimo” („pajautimo”). Pvz. tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu jog ji yra berniukas remiantis šia norma gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties” tiek pasitelkiant vaiko teisių specialistus, tiek atitinkamų NVO draugovininkus.
Remiantis šia ideologine sąvoka komitetas perrašė įstatymo projektą, ir užregistravo naują jo versiją, kuriame šešiolika kartų minimas „smurtas lyties pagrindu”. Naujame įstatymo projekte atsiranda pareiga švietimo sistemoje užtikrinti smurto artimoje aplinkoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, prevenciją, finansuoti tikslinius NVO projektus, skirtus padėti aukoms nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu, teikiant paslaugas aukoms, atsižvelgti į smurto lyties pagrindu pobūdį ir t.t. ir t.t. Ryt šis Laisvės partijos narių iniciatyva „patobulintas” įstatymo projektas keliauja į Seimo salę.
Laisvės partija yra koalicijos raudonieji khmerai. Vienalytė partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas, lyties keitimas, o dabar ir Stambulo konvencija užslėpta forma. Tikras vargas su žmonėmis, kurie neturi saiko. Jei Seime nepavyks priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, tai bus tik dėl to, kad koalicijos partneriai nesilaiko susitarimų. TS -LKD politiškai tikrai geriau juos iškeisti į tuos, kurie valdo savo apetitą. Pvz. Skvernelį.
_____
*Stambulo konvencija ir jos aiškinamasis memorandumas (kurio juridinė galia nėra aiškiai apibrėžta) teigia, jog pagrindinė smurto prieš moterį priežastis yra istorinė moterų nelygybė. Neva būtent ji nulėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą šeimoje ir visuomenėje. Taip pat yra teigiama, kad vyras smurtauja prieš moterį „dėl to, kad ji yra moteris“, t. y. dėl jos lyties. Konvencijos 3 str. 4 d. apibrėžiant „smurto prieš moteris dėl lyties“ sąvoką daroma sąsaja tarp smurto prieš moterį ir lyties, teigiant, kad „smurtas prieš moteris dėl lyties yra smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys“. Konvencijos aiškinamojo memorandumo 44 punktas sako, kad smurtas prieš lytį „skiriasi nuo kitų rūšių smurto tuo, kad aukos lytis yra pagrindinis smurto aktų, aprašytų Konvencijos 3 str. b punkte, motyvas“.
** Toks seksistinis smurto prieš moteris priežasčių apibendrinimas yra grindžiamas statistiniais rodikliais, atspindinčiais smurto prieš moterį mastą. Metodologine prasme tokia prielaida yra klaidinga. Iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežastį.
*** Nestereotipiniai lyčių vaidmenys gali reikšti ne tik priešingą tradiciniam vyro ir moters socialinių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje pasiskirstymą, bet gali apimti ir heteronormatyvumo kritiką ir pareigą kalbėti apie įvairias seksualines orientacijas ir jų raišką („Heteronormatyvumas – tai kultūrinės bei socialinės normos, nurodančios, jog vyrų ir moterų heteroseksualumas yra vienintelė įmanoma priimtina, normali seksualinė orientacija bei sociokultūrinė norma, kai yra reprezentuojami nusistovėję lyčių vaidmenys. (Akvilė Giniotaitė „Heteroseksualumas ir lytis mokykloje“). Prie nestereotipinių lyčių vaidmenų gali būti priskiriamas ir translytiškumas ir jo praktika („Translytiškumas – lytinė tapatybė, neatitinkanti stereotipinių įsivaizdavimų apie tradicinius lyčių vaidmenis, elgesį, aprangą ir t.t.“ (Europos lyčių lygybės institutas).
