Valdantieji politinį sezoną pradeda nauju draudimų lietumi.
Labiausiai šiomis dienomis nustebinęs draudimas, kuris niekaip nesuderinamas su demokratinės valstybės valdymo principais – draudimas patekti į miestus, kai vyks mitingai.
Ar šis scenarijus neprimena Rusijos, kai Putino valdžia uždarė prieigas prie Kremliaus, kad nepatektų jokie kitaminčiai, po to sekė kitas žingsnis – uždrausti mitingus?
Visi matome, kas Rusijoje nutinka su tais, kurie drįsta pasisakyti prieš valdžią. Panašūs veiksmai imami taikyti ir mūsų Lietuvoje, ko niekada neįsivaizdavome, kad taip gali nutikti.
Antra vieta draudimų sąraše atitektų naujienai, kuri susijusi su teise reikšti savo nuomonę ir kritikuoti valdžią. Valdančiųjų suburta darbo grupė Seime sumanė užčiaupti bet kokią kritiką. Aš stebiuosi tokiomis valdančiųjų iniciatyvomis riboti kritiką, sugalvojant politine reklama laikyti net tuos atvejus, kai ne rinkimų dalyvis, o kitas asmuo, „skleidžia neigiamo pobūdžio informaciją apie valstybės politiką“. Net nepriklausomai nuo to, ar tai daroma rinkimų metu, ar jokiems rinkimams nevykstant.
Tai reiškia, kad bet kokia kritika, išsakoma kad ir socialinių tinklų komentaruose arba portalų puslapiuose, bus pripažįstama politine reklama, nors ir negatyvia. Darbo grupės rengiamame Rinkimų kodekse numatoma, kad „Politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos ir pažymėta“. Kitaip tariant, įvedama naujos formos cenzūra, kai kritiškai įvertinęs vykdomą valstybės politiką asmuo bus verčiamas tokią savo nuomonę pažymėti kaip politinę reklamą.
Tokie žymėjimai mirgės ir portaluose, kuriuose vis dažniau skamba žmonių kritika kontraversiškiems valdančiųjų sprendimams. Vienas kelias valdantiesiems susidoroti su kritikais nepavyko – nepavyko uždrausti kritikos pavadinant ją „neapykantos kalba“, dabar matome bandymą kritiką sureguliuoti kaip negatyvią politinę reklamą.
Einama Rusijos keliu – kiekviena diktatūra pirmiausiai siekia apriboti kritiką. Trūksta tik, kad opozicijai uždraustų dalyvauti rinkimuose, kaip kad neseniai padarė ir Putinas. Žinoma, LVŽS priešinsis tokiems siūlymams riboti žmonių nuomonės raišką.
Beje, kreipiausi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen ir paprašiau užtikrinti elementarią darbo grupės, kuri peržiūri rinkimų sistemą ir rengia Rinkimų kodeksą, veiklą. Kreipimasis Seimo Pirmininkei išsiųstas po to, kai per 170 puslapių turintis pakoreguotas Rinkimų kodekso projektas bei netoli 100 puslapių siekianti jį lydinti medžiaga darbo grupei buvo pateikta iki posėdžio likus tik savaitei, nors darbo grupė nebuvo sušaukta visą vasarą bei per tą laiką negavo jokios papildomos informacijos. Papildomos korekcijos, vėlgi 100 puslapių apimties, pateiktos paskutinę naktį prieš planuojamą darbo grupės posėdį, kai partijų frakcijas Seime atstovaujantys Seimo nariai, jau nekalbant apie jų frakcijas ar partijas, neturėjo jokios fizinės galimybės su jomis susipažinti.
Tokia darbo grupės veikla, kai paskutinę naktį prieš darbo grupės posėdį yra siunčiama didelės apimties pakoreguota medžiaga, nedaro garbės jokiai įstaigai, tuo labiau – Seimui, kuris turėtų demonstruoti aukščiausius standartus.
Prisiminus, kaip buvo spaudžiama keisti rinkimų sistemą ir padaryti ją palankia konservatoriams, kyla labai negeras įtarimas, kad tokiu būdu, viską pateikiant paskutinę minutę, yra siekiama, kad darbo grupės nariai tiesiog nespėtų kažko pamatyti, o partijos – sureaguoti ir kelti diskusinių klausimų.
Galbūt taip buvo bandoma pridengti planus įvesti politinę cenzūrą, kai neigiama žmonių nuomonė apie valdžią bus reguliuojama kaip politinė reklama, bet toks darbo stilius tikrai neveda į sutarimą ir dialogą.
O dar mums draudikų etiketę bandė priklijuoti…
