Ramūnas Karbauskis. Gabrielių Landsbergį net du kartus priėmė Vašingtone. Net du kartus!!! Įsivaizduojat, kokia tai sėkmė Lietuvai?!

Dabartinė valdžia visada pasižymėjo sugebėjimu užsiimti propaganda, kada abejotinas ar melagingas teiginys imamas kartoti šimtus kartų, skirtingų tos valdžios atstovų, taip siekiant sukurti menamos tiesos pojūtį.

Idealiu tokios propagandos pavyzdžiu tampa Lietuvos ir Kinijos santykių krizė. Gabrielius Landsbergis su Žygimantu Pavilioniu sugebėjo taip komplikuoti Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, kad jau patys pripažįsta, jog Kinijos sankcijos Lietuvai bus beprecedentės.

Išvertus į žmonių kalbą, nuostoliai, kuriuos patirs Lietuvos verslas, o vėliau juos turės kompensuoti Lietuvos žmonės, per didinamus mokesčius, bus milijardiniai ir taps priežastimi stabdančia Lietuvos ekonominę plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje.
Juokinga girdėti, kaip propagandistais tapę Andrius Kubilius ar Matas Maldeikis kartoja melagingus teiginius, jog Kinijos sankcijos Lietuvai neturės didelės įtakos. Neva, Kinijos rinka Lietuvai nėra reikšminga, o ją kompensuos kažkokia neapibrėžta mistinė geopolitinė nauda, paplekšnojimo Gabrieliui per petį pavidalu.

Kada galvojame apie užsienio politiką, visi sutinkame, jog tai labai sudėtingas interesų ir atsakomybių derinys, kuriame kiekviena šalis bando atrasti sau naudingą kelią. Taip ir turėtų būti. Bet. Lietuva nuo 2020 metų eina visiškai priešinga kryptimi, kuri nenaudinga Lietuvai.

Ieškoma argumentų, kurie, matyt, slepia kažkokius kitus konservatorių lyderių tikslus. Andrius Kubilius, propagandiniame straipsnyje apie Lietuvos ir Kinijos santykius, pabrėžė, kad Lietuvos su Kinija susipykimo nauda tame, jog Gabrielių Landsbergį net du kartus priėmė Vašingtone. Net du kartus!!! Įsivaizduojat, kokia tai sėkmė Lietuvai?!

Po tokio A. Kubiliaus pasisakymo kyla logiškas klausimas, kur ir kokia Lietuvos nauda iš to, kad patirsime milijardinius nuostolius, o Gabrielių Landsbergį priėmė kažkas Vašingtone? O gal atsakymas slypi to paties Andriaus Kubiliaus sekančiame teiginyje – „JAV daromi sprendimai dėl EXIM banko paskolų“?

Dabar padarykime trumpą ekskursą į netolimą praeitį. Visi prisimename 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę, kurią ekonomine katastrofa Lietuvoje pavertė konservatoriai, su Andriumi Kubiliumi ir Dalia Grybauskaite priešakyje, pasiskolindami iš bankų su milžiniškomis palūkanomis ir taip padarydami virš 2 milijardų eurų nuostolį Lietuvai. Ar ir vėl norima praskolinti visą Lietuvą?

Visi nors kiek susigaudantys ekonomikoje ir investicijose suvokia, kad Kinijos sankcijų, be milžiniškų nuostolių, atlaikyti negalėtų jokia rinkos ekonomika, jau nešnekant apie Lietuvą, kuriai neapsakomai reikalingos užsienio investicijos ir eksporto rinkos.

Jau dabar, dar neįsigaliojus Kinijos ekonominėms sankcijoms prieš Lietuvą, tapome šalimi, kurioje investuoti gali tik toks verslas, kuriam reikalinga labai pigi darbo jėga ir neįdomios eksporto galimybės. Bet Lietuvai reikia investicijų į inovatyvias, pažangias technologijas, į didelę pridėtinę vertę kuriančias gamybas, į atlyginimus, kurie atitiktų Europos Sąjungos vakarų šalių lygį.

Beveik prieš metus grįžau į verslą ir spėjau paruošti Agrokoncerno grupės investicijų projektus į giluminį grūdų perdirbimą, moderniausią pieno gamybos plėtrą, atsinaujinančią energetiką iš vėjo ir biometano. Tam nereikalingos žaliavos iš Kinijos, ar Kinijos rinka, bet tai tik maža dalis Lietuvoje veikiančio verslo. O tai, ką daro dabartinė valdžia, turi milžiniškas neigiamas pasekmes viskam Lietuvoje, pradedant žmonių nuotaikomis ir planais, baigiant verslo investicijomis.

Aš planuoju sukurti kelis tūkstančius naujų darbo vietų, kuriose turės galimybę dirbti kvalifikuoti, gerai apmokami specialistai. O iš kur juos reikės paimti? Žmonės, matydami tokią valdžios politiką, nustoja tikėti ateitimi Lietuvoje, dauguma gerų specialistų jau ėmė ieškosi, kur išvykti. Jie išvyks, mokės mokesčius kitose valstybėse, jų vaikai važiuos kartu, Lietuva iš to neturės jokios naudos.

Potencialūs investuotojai, dar prieš kelis mėnesius teigiamai vertinę Lietuvą, jos potencialą, dabar klausia mūsų, ar viskas gerai su mūsų valdžios mąstymu.

Kodėl Lenkija, Latvija, kitos Europos Sąjungos šalys renkasi visiškai priešingą kelią? Kodėl mes griauname tai, ką jie stiprina? Kodėl keli arogancijoje ir savimeilėje skęstantys politikai gali daryti tokią milžinišką žalą Lietuvai, kad jos pasekmes jausime dešimtmečiais?

Ką šioje situacijoje galiu padaryti aš? Kaip šešėlinis Ministras Pirmininkas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas artimiausiu metu kreipsiuosi į už užsienio politiką atsakingas Kinijos institucijas prašydamas suprasti, kad dabartinė valdžia yra pamišusi ir nereikėtų dėl to bausti visų Lietuvos žmonių. Bent žinosiu, jog pabandžiau padaryti tai, kas įmanoma šioje situacijoje.

Galiu atsakingai pareikšti, kad jei šiuo metu mes būtume valdžioje, dėtume visas pastangas, jog Lietuvos ekonomika augtų, kad problemos būtų sprendžiamos, tiesiant diplomatinius kelius, o ne juos griaunant. Taivaną palaikome, elgtumėmės taip pat, kaip ir visas demokratinis pasaulis – jų atstovybė Lietuvoje būtų pavadinta Taipėjaus vardu.

Tas leistų ne tik vystyti naujus ekonominius santykius, bet ir negriautų jau esamų. Apie kitus klausimus, kuriuos spręstume kitaip, šiame tekste nekalbėsiu, bet Jūs patys matote, kad ši valdžia viską daro taip, kad mūsų valstybė būtų sunaikinta per ekonomiką, per žmonių tarpusavio santykius, per naikinamas tradicines ir tautines vertybes… O šiandieninė situacija dėl galimybių pasų, bus tik eilinė šios valdžios bejėgiškumo iliustracija.