Ramūnas Karbauskis. Šios valdžios prioritetas- kad nauja karta pamirštų viską, kas mūsų Tautai buvo brangu ir dėl ko ji kovojo

Liberalai ką tik registravo įstatymo projektą, kuriuo naikinamas Lukiškių aikštės, kaip memorialinės vietos, statusas.

Tiksliau naikinamas visas įstatymas, kuris šią aikštę įvardija kaip vietą, kuri turi tiesioginę sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija. Priminsiu, jog šis įstatymas labai aiškiai apibrėžė aikštės naudojimo ir tvarkymo principus, kurie turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863-1864 m. sukilėliams.

Ko siekia liberalai?

Jie nori tiesiog visus išlaisvinti nuo laisvės, kaip kad ją supranta didžioji visuomenės dalis, sąvokos. Laisvė Lietuvos žmonėms pirmiausiai siejasi su vertybėmis ir pagarba už jas žuvusiems.

Liberalų veiksmai rodo, kad laisvę jie supranta kitaip. Nei Vytis, nei kita simbolika nuo Gediminaičių stulpų iki Laisvės liepsnos neatspindi tos „laisvės“, kurią propaguoja ir prievarta visuomenei bando įpiršti ši valdžia ir dabar jau ne tik kad ragindama vaikus keistis lytį, rūkyti žolę, nuo kaklo iki batų pasipuošti vaivorykštėmis, bet ir pamiršti mūsų valstybės istoriją, sunaikinti jos istorinę atmintį. Valstybės simbolius jie laiko kažkokia gėda, atgyvena. Liberalai visomis išgalėmis demonstruoja, kad tie, kurie tiki tokiais simboliais ir juos saugo yra viso labo tik nereikšmingi, urviniai, plokščiažemiai. Juolab, kad tie liberalų akimis „nevykėliai“ dar, be visa ko, ir tradicine šeima, kaip vertybe, tiki.

Liberalai tęsia konservatorių pradėtą strategiją naikinant valstybingumo simbolius, juos keičiant naujais. Ir kam tai naudinga? Tikrai ne tiems, kuriems svarbu, kad Tauta turėtų tokią atmintį, kuri vienija, telkia, žadina kovos už vertybes dvasią. Pasimetusi vertybėse ir apatiška visuomenė patogi daryti su ja viską, ką tik nori.

Nenustebčiau, jei kitas liberalų ir konservatorių žingsnis būtų visiškai panaikinti Genocido ir rezistencijos centrą, kurio vadovu neseniai valdantieji sėkmingai atsikratė vien tam, kad galėtų apie istoriją kalbėti taip, kaip jiems patogu. Nebus objektyvios istorijos, ją žinančių ir menančių, nebus visuotinės Tautos atminties.

Šios valdžios prioritetas – žmonių smegenų plovimas, kad nauja karta pamirštų viską, kas mūsų Tautai buvo brangu ir dėl ko ji kovojo.