2024-12-23, Pirmadienis
naujienlaiškis

Rasa Čepaitienė. Pagaliukai

Prieš kelis metus tarptautinėje konferencijoje kolega, žinomas Rusijos istorikas, pasakojo į kažkurį prestižinį Vakarų akademinį žurnalą nusiuntęs straipsnį apie žydus, dirbusius sovietų represinėse struktūrose, paremtą solidžia archyvine medžiaga. Bemat gavo pasibaisėjusių recenzentų verdiktą – straipsnio jokiu būdu publikuoti negalima, nes jis atvirai antisemitinis, kaip ir pats jo autorius, drįstantis kelti tokią temą! Kolega juokėsi, mat pats yra žydas. Panašių istorijų vėliau teko girdėti ne vieną, net iš kolegų, nusiteikusių itin pažangiai ir semitofiliškai.

Kitam žydui, Normanui Finkelšteinui, kurio abu tėvai perėjo nacių konclagerių pragarą ir liko gyvi, pasisekė labiau – jo knyga apie Holokausto industriją, t. y. cinišką žydų tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais išnaudojimą įvairioms žydų organizacijoms siekiant finansinės ar politinės naudos, ko daugybę konkrečių pavyzdžių jis surinko ir pateikė, buvo išleista. Ji, žinoma, irgi buvo visaip dergiama ir pravardžiuojama „antisemitine“, ir nors išversta į lietuvių kalbą, pas mus sulaukė arba kurtinančios tylos, arba trendą jau gerai jaučiančių mūsų intelektualų pamurmėjimų. Lyg ir prikibti nelabai yra prie ko, nes su faktais nepasiginčysi, bet ir šitaip kelti klausimą juk irgi netinka – tad nors persiplėšk.

Šiandien „antisemitizmo“ tema Lietuvoje jau tapusi toksiška, liga įsisenėjusi. Menkiausia kritika Izraelio politikai palestiniečių atžvilgiu, bent cyptelėjimas prieš ponios Kukliansky ir Co išsidirbinėjimus nuolat ir sistemingai kiršinant lietuvius ir žydus ir rieškučiomis semiant to naudą – ir tu jau baisus „antisemitas“ su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis karjerai ir reputacijai. Vis dėlto, jeigu nepriklausomybės pradžioje mūsų istorikai, pavyzdžiui, dr. Liudas Truska, galėjo ramiai tyrinėti klausimą, kodėl 1940 m. atsirado nemažai vietos žydų jaunimo, stojusio sovietų pusėn ir jam talkinusio okupuojant ir sovietizuojant Lietuvą, kokios buvo Holokausto Lietuvoje prielaidos ir specifika ir pan., tai ilgainiui už panašių klausimų kėlimą profesionalūs istorikai ar kiti piliečiai jau pradėti demonstratyviai skalpuoti – prisiminkime dr. Petro Stankero, akademinės etikos inspektoriaus dr. Vigilijaus Sadausko ar seimo nario prof. dr. Valdo Rakučio atvejus. Tačiau jeigu šiandien taip uoliai desovietizuojama viešoji erdvė, trinant bet kokius sovietų kolaborantų lietuvių literatų atminimo ženklus, kodėl tad šio klausimo nesiėmus fundamentaliau ir neįvardinus, kurie įvairių tautybių Lietuvos Respublikos piliečiai tuomet išdavė savo šalį, kolaboravo su priešu ir kokius nusikaltimus prieš kitus Lietuvos Respublikos piliečius padarė? Kam tas selektyvumas tautiniu pagrindu ir atsargumas? Apsidraudinėjimas, nutylėjimai, autocenzūra, tiesos baimė? Kam tie dvejopi, trejopi, septyniariopi… standartai, leidžiantys ordinu apdovanoti raudonąją partizanę, prieš tai neišsiaiškinus jos tikrojo vaidmens Kaniūkų kaimo žudynėse. O poniai Kukliansky be jokių teisinių pasekmių viešai postringauti apie žydų neapykantą lietuviams (baisu net įsivaizduoti atvirkštinį atvejį ir tokių žodžių autoriaus likimą juos ištarus) ar šantažuoti menamais Vokietijos ambasadoriaus laiškais, neva grasinančiais atšaukti susitarimą dislokuoti čia, „tokioje baisiai antisemitinėje šalyje“, brigadą gynybai. Leidžiantys kitam jos tautiečiui soc. tinkluose visus, jam kuo nors neįtikusius, nebaudžiamai pravardžiuoti „defektais“ (priminsiu, kad taip neįgaliuosius vadino naciai, o sprendimas juos masiškai naikinti tapo Holokausto prielaida). Leidžiantys be jokių konsultacijų su visuomene I. Šimonytės vyriausybei išmokėti LŽB A. Brazausko laikais sykį jau išmokėtą daugiamilijoninę kompensaciją ir viršaus perleisti jai dar ir nacionalinį architektūros ir istorijos (Sąjūdžio istorijos!) paminklą – Kultūros ir sporto rūmus. Ir t. t. ir pan. Ir pasirodo, kad abejojimas arba tokių sprendimų kritika jau yra baisus „antisemitizmas“, už kurį būtina Lietuvą eilinį kartą apdergti ant viso svieto, kaip kad šitie vanagaičiai yra pratę.

R. Žemaitaitis, kad ir kaip jį bevertintume, tiesiog išdrįso įvardinti šiuos klausimus, ir rinkėjai, kurių nepasitenkinimo tokia privilegijas ir atskirtį kuriančia politika nebuvo kam atstovauti ir išreikšti, juo patikėjo ir delegavo įgaliojimus juos atstovauti. Juolab, kad buvo pažadėta atskleisti ir slaptuosius sovietų KGB bendradarbius, ir imtis nueinančios valdžios darbų finansinio audito, kas galėjo labai nepatikti ir būti suprasta kaip grėsmė sukurtajai korupcinei sistemai.

Nors mūsų Konstitucija kalba apie visų piliečių lygybę prieš įstatymą, Lietuvoje seniai egzistuoja visiems žinomos išskirtinės grupės, kurioms netaikomi likusiems galiojantys standartai ir atsakomybės normos. Kurios gali sau leisti sakyti ar daryti praktiškai bet ką, parazituodamos ant viešųjų finansų, mainais nesukurdamos nieko pozityvaus ir naudingo visiems, o ne vien jų siaurai grupei, ir, to negana, nuolat vaidindamos amžinai skriaudžiamas aukas.

Ponia buvusi sovietinė prokurorė, kuriai pakaktų sprigtelėti pirštais, kad jos saugoti sulėktų dešimtys policijos ekipažų ir politikų, pasiruošusių bemat vykdyti visus jos įnorius, verkia dėl neva pirmąkart išgirstos folklorinės skaičiuoklės ir, prisitaikiusi ją sau asmeniškai, baisiai išsigąsta galimo smurto. Tad uždrauskime lietuvių folklorą ir Užgavėnes, nafik išvaikykime jo rinkėjus bei tyrinėtojus – nėr čia ko antisemitintis ir homofobintis! Išplėškime bibliotekose lapus iš partizanų raštų su antisemitiniais pasažais, dar geriau – juos visus sudeginkime, o visą Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdį paskelbkime antisemitų ir besislapstančių nuo teisingumo žydšaudžių sambūriu! (ai, tiesa, tai jau darė sovietai ir jų uolūs pasekėjai dabar). Eikime dar toliau – nugriaukime paminklus baisiam antisemitui Vincui Kudirkai, kuris, nors asmeniškai nešaudė žydų, nes mirė XIX a. pabaigoje, bet pajuokė juos savo pamfletuose ir satyrose. Pakeiskime jo sukurtą himną į ką nors tinkamesnio, pavyzdžiui, kad ir į nūnai itin pažangaus poeto, nepailstančio kovotojo su lietuvių tamsumu ir atsilikimu, vanagaičių gynėjo Tomo Venclovos tėvo, nemažiau pažangaus poeto Antano sukurtąjį. Neabejoju, kad atsiras jį dar mokančių, o kas nemoka, juk greitai įsimintų, argi ne?

Cituoti folklorą (taip, negražų, bet tyrinėtojams tai irgi įdomus istorinis šaltinis) baisiau negu baisu, bet atviri A. Valinsko raginimai šaudyti lenkus, arba A. Ramanausko Greitai – klausančius rusišką muziką, kaip ir vaikų kurstymas mušti mokytojus teisėsaugai juk nieka tokia.

Jeigu baisusis antisemitas Žemaitaitis toks baisus, kodėl jam išvis buvo leista įkurti partiją ir su ja dalyvauti rinkimuose? Juk tam reikia praeiti daugybę teisinių ir biurokratinių filtrų? Kad KT vel jį išliuobtų iš Seimo kaip musę iš barščių? Kad Respublikos Prezidentas antisemitiniu paskelbtų ne tik jį, bet ir visą jo partiją, kurios deleguotų partinių ministrų dabar grasina neįleisti į formuojamą vyriausybę? Galėjo būti nuoseklus ir, kartu su A. Vinokuru, antisemitais paskelbti ir visus NA rinkėjus. Tik nuo kada Lietuvoje taikoma kolektyvinės kaltės ir atsakomybės prezumpcija? Priminsiu, ją taikė naciai ir sovietai… o mūsų prezidentas lyg ir prisiekęs visiems būti lygiai teisingas.

Apskritai, kam vargintis balsuojant už tokius kaip Žemaitaitis ar Gražulis, jei elitas vėliau nuspręs juos pašalinti iš parlamento? Abrakadabra su teisinėm procedūrom ir voila – nepatogus priešininkas diskredituotas ir eliminuotas! Tik kam išvis tada eiti balsuoti, jei sprendimas deleguoti kuriam nors kandidatui tavo atstovavimo teisę gali būti nesunkiai ten, valdžios viršūnėse, kvestionuojamas ir paprasčiausiai atmestas? Neleiskime tad išvis tiems -itams, -fobams ir -inams daryti to, ko nesupranta – kam apskritai ta demokratija ir valdančiųjų rotacija, jeigu jau esami viską žino ir išmano geriau ir jiems gal nekošerna tartis su kažkokiais ten tamsiais ir konservatyvių bei naikintinų prietarų pritvinkusiais buduliais?

Istorijos politinis išnaudojimas kuriant amžinas aukas ir amžinus smurtautojus bei moralinį pirmųjų pranašumą prieš antruosius šiandien jau išvirsta grotesku, makabriškais šokiais ant tikrųjų, įvairių tautybių aukų, kapų. Neapykantos ir neteisingumo skleidėjai tarpsta ir maitinasi pažadinta neapykanta. Tai jiems tampa nepralaimimu, didelius dividendus vis duodančiu žaidimu, tad kodėl jie turėtų jo atsisakyti? Tik labai gaila, kad, lietuvių politikams uoliai traukiant teisingąją dainelę, o inteligentijai nuolankiai tylint, nebeturime tokio masto asmenybių kaip prof. Leonidas Donskis ar neseniai miręs žurnalistas Vitalijus Karakorskis, kurios visai šitai niekšybės bakchanalijai ir priverktų krokodilo ašarų klanams pasakytų – gana! Bet jų tarp mūsų, deja, nebėra.

Yra toks filmas „Vaizduojant auką“. Apie vaikiną, kuris dirbo policijos tyrėjų grupėje, rekonstruojančioje įvykdyto nusikaltimo eigą ir atlikdavo aukos vaidmenį siekiant patikrinti, ar gali būti taip, kaip pasakoja įtariamasis arba liudininkai. Viskas baigiasi tuo, kad jis nunuodija savo paties šeimą ir jo kolegos tardytojai jau ateina į jo namus…

Veidaknygė

32 KOMENTARAI

  1. „Labasus” pastoviai žada mušti ir užmušti, bet mes dar gyvi, nežiūrint buvusio mūsų nuolatinio galabitojo drg.Žiriko arba dabartinio Solovjovo norų per Pirmąjį kanalą.

    • …norint pasilinksminti absurdo kvintesensija – solovjovo traidaliojimas ir isteriski klyksmai – pats tas.Matai tikra sumasiedsiu uz dyka…..smagumelis,ne kitaip.

      • Sakyk, o kokios nacionalinės kilmės tie Pirmojo kanalo klykautojai, kurie žada mus žiauriai galabyt, užmėtyt a-bombačkomis ir t.t.? Nušluoti Baltijos tautas nuo Žemės paviršiaus. Gal dėl to mūsų runkeliams ir uždraudė Rusijos televiziją, kad šie nepasidomėtų, kokios kilmės tie dezi propagandistai ten yra, ką manai?

  2. Po antro pasaulinio karo žydų pasaulyje propaguojamas semitizmas šiandiena pasidarė daugiau nei panašus į reiškinį vadinamą homoseksualizmu.. Žydams kaip ir homoseksualams šiandiena yra visi „skolingi”, visose šalyse, visose kultūrose jiems turi būti suteikiamos išskirtinės sąlygos.. Vyresni žmonės iš savo tėvų, senelių.., gimusių ir augusių kai dar žydai savęs nepristatinėjo „semitais”, pasakojimų žino, kad žydui yra už viską brangiausia pinigai, turtas.. Jie pasakojo, kad „žydas už pinigą parduos ir savo motiną”.. Kaip įrodo gyvenimas, žydui semitizmas, kova prieš antisemitizmą…, žydų bendrijų tarpusavio pjautynės buvo, yra ir bus tik dėl pinigų, žemių.. 1933 metais Noreika Vėtra savo „Pakelk galvą Lietuvi” charakterizavo tuometinius vietinius žydukus.. Priminsiu dar vieną Smetoninių laikų, „baisesnį” nei Žemaitaičio, „antisemitizmą” – eiliniai žmonės savo neklausančius mažus vaikus gąsdindavo, kad atiduos žydui, pasakojo savo vaikams, kad laiku nepareinančius namo vaikučius žydai gaudo. Parsinešę neklausančius tėvelių vaikučius namo, žydas su visais savo šeimos žydukais geria žydo parnešto vaikučio kraują… Kukliansky su Nausėda… taip pat bus negirdėję tokio „antisemitinio juokelio, grąsinimo…”

  3. kodėl mes antisemtai – žydukų ir komunistų požiūriu.
    žydiškas komunizmas pirmoj eilėje buvo ateistinis – griovė bažnyčias, skerdė popus, kunigus, vienuolius.
    Lietuvoje atsigauna katalikų religija.
    to pakęst komunistai ir jų gimdytojai – sionistai – niekaip negali pakęsti.
    tai jie vykdo kontrapuolimą – VISUS lietuvius kaltina antisemitizmu.

    • ,,žydiškas komunizmas pirmoj eilėje buvo ateistinis – griovė bažnyčias, skerdė popus, kunigus, vienuolius.”

      Pirmiausia, griovė cerkves ir mečetes, sinagogų NELIETĖ (Rusijoje).
      Su tuo ateizmu kažkas ne taip.
      Bažnyčios… vėliau.

  4. …tai kiek cia da stenesi…kiba jaknos uzako nuo durnumo….gerk ricina ar purgena,varguoli.

  5. Kai kas užmiršo, kad vokiečių tautai karo nugalėtojai pritaikė kolektyvinę atsakomybę pagal V.Vilsono teisinį išradimą, vadinasi, tai galioja ir kitoms tautoms, kurios pradės vykdyti genocidą ir etninį valymą. Visi piliečiai atsako už savo Vyriausybės ir kartu KT sprendimus, jei jie buvo nusikalstami. Kolektyvinės atsakomybės precedentas yra įvykęs įvykis ir faktas, taigi, galioja ir kitiems.

  6. Kaip ten sako: šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Vienas sakinys apvertė aukštyn kojom gerą straipsnį. Autorei vertėtų perskaityti L. Donskio straipsnį „Paksizmas fašizmas“ arba pasidomėti pas kolegas, kokie debatai kilo viešojoje erdvėje po to, kai L. D. viešai pareiškė, jog „holokaustas yra vienintelis tikras genocidas žmonijos istorijoje“ (citata iš atminties).

    Jei būtų gyvas, L. D. kuo puikiausiai pakeistų F. Kukliansky, kai šį pakratys kojas.

    • pries pakratant kojas,sia asaba but smagu pakratyt elektra.Brangu,bet verta,tai daug kam suteiktu laimes.

      • Pastips ir taip, kam dar rankas teptis. Senai sakiau, kad tokias personas reikia skelbti „non grata“ Lietuvos teritorijoje, bet kas tai padarys, jei Daukantūroje sėdi kinkadrebys.

        R. Žemaitaitį užsipulti ir Izraelio ambasados „zadanijas“ vykdyti jis drąsus, o šalies interesus ginti, tikriausia, tokių minčių į mamunėlį neateina. Net ir kaimo bobutė supranta, kad ne R. Ž. eilėraštukas kenkia Lietuvos įvaizdžiui, o kliauzos, kurias išsiuntinėjo į užsienio valstybes Kukliansky & Co, bet ar davė nurodymą tarnyboms išsiaiškinti, kas yra tie konkretus kenkėjai?! Ar patrauks juos atsakomybėn už antivalstybinę veiklą? Aišku, kad ne!

        • …da,ziurek,ir medali duos.Cia tas kretinas pavilionis,mafijos sebras,nagus prikiso.

  7. Bėda yra ta kad ta tauta buvo ne išrinktoji, o pasirinktoji. Taip, jai buvo suteikta garbė ir pasitikėjimas, tačiau ji nuėjo kitu keliu – užsimanė būti išrinktąja. Jos daugumai tai patiko. Todėl tik jos mažuma pažino (atpažino) Jėzų. Todėl po to ji jau nebuvo net ir pasirinktoji. Dabar visos tautos yra pasirinktosios. Gal ir gerai, kuomet nėra išskirtinumo. Lieka žmonės su savo kvailais mąstymais ir puikybės išsišokimais. Kuomet žmogus kuria religiją, nieko gero nebūna. Kuomet žmogus labai atidžiai vertina tikrus apreiškimus, jis gali pradėti įžvelgti ir tikrąją tiesą, bet tik pradėti ir ne daugiau…

    • ,,ta tauta buvo ne išrinktoji, o pasirinktoji.”

      Na, kad ir pasirinktoji.
      Bet kodėl ji?
      Kas tie pasirinkusieji? Susimovė? Tobulas dievas susimauti negali, ar kaip?

      • Tobulas Dievas galėtų kurti tik tobulas būtybes, bet argi tuomet būtų įdomu gyventi…
        Pasirinkimas buvo – monoteistinės tiesos nešimas. Ir tai vis tik pasiteisino. Monoteizmas šiuo metu yra įsigalėjęs. Dabar iššūkiai yra kiti. Reikia kovoti su durnizmu, tame tarpu ir lyderiaujančių religijų…

        • Mat kaip, pasirodo, dievas besas pokštininkas.
          Tik kodėl tie dievo pokštai mums atsiliepia kruvinomi ašaromi…

          Visa savo esybe nekenčiu šūdadievio !!!

  8. Vitas TOMKUS: SKIRIU 66 666 EURŲ IR DAR 60 ŠEKELIŲ PREMIJĄ TAM, KURIS PERSPJAUS FAYNĄ!
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/vitas-tomkus–skiriu-66666-euru-ir-dar-60-sekeliu-premija-tam-kuris-perspjaus-fayna/

  9. Geras teisingas straipsnis. „Menkiausia kritika Izraelio politikai palestiniečių atžvilgiu, bent cyptelėjimas prieš ponios Kukliansky ir Co išsidirbinėjimus nuolat ir sistemingai kiršinant lietuvius ir žydus ir rieškučiomis semiant to naudą – ir tu jau baisus „antisemitas“. Kukliansky yra didžiausia antisemitizmo Lietuvoje kurstytoja. Ar neturėtų reaguoti Prezidentas?

  10. Eiliniai žmonės yra pripratę prie visokių gasdinimų sušaudimu, užmušimu ir pan., ir nieko. Man teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje, kurioje ne kartą koks tai paklaikęs karininkas ar pamišęs seržantas užklykdavo: „Ja tebia ubju, suka, pribaltijskij bandit!” ir nieko, išgyvenome ir apie Lietuvių valstybę su tautiečiais net ten išdrįsdavome pakalbėti. Vilniaus gatvėse nakčia garsiai klykauja vieni kitiems, kad jie vienas kitą užmuš, papjaus, nušaus, ir pro šalį einantį lietuviuką, ir nieko – esame prie šitų keiksmų ir prakeiksmų pripratę.

  11. ..pagarba Autorei – ir logiskai,ir moraliai taisyklingai sukonstruota mintis….neseniai buvau pasigedes sios protingos filosofes pamastymu….puiku ir,sakyciau,atgaiva skaityt tokius str.Dekui Autorei….kitaip manantys,tedegina zvakes savo paciu pagrabuose,kaip vakar – zombiu sueiga,kitaip nepasakysi/cituojant p.Ciuldes megiama posaki/…..

    • Taip, straipsnis informatyvus ir tikrai geras. Ačiū gerb. Autorei. Kai buvo susidėjusi su „maršistais”, buvo netekusi viso savo intelektualinio žavesio – buvo graudu ir skaityti, ir jos klausytis. Gal išsikapstys?

      • …tai kad marsistas Algimantas Rusteika yra labai gera kompanija,gaila,kad susidejo su tuo nelemtu dagiu…ner jai is ko kapstytis,Ringaudai.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt trečioji (gruodžio 22) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Stalnoi Kon (Oriol sr.). Taip pat sprogimai Rostov...

Vladimiras Laučius. Vokietijos žalieji sektantai sukėlė elektros kainų šoką

Vokietijos žalieji sektantai, privertę uždaryti paskutines atomines jėgaines, sukėlė elektros kainų šoką visam regionui. Skandinavai įsiutę. Sveiko proto...

Atvykėliai iš Sirijos Austrijoje gauna laišką: paaiškinkit, kodėl neturėtume jūsų siųsti namo

Austrija iš pradžių nori išsiųsti namo apie 40 000 imigrantų iš Sirijos. Pirmasis žingsnis – migracijos institucija BFA...

Švedijos ekonomikai vis dar einasi prasčiausiai Europos Sąjungoje

Švedija trečiąjį šių metų ketvirtį nepateisino žemų lūkesčių ir išsiskyrė 0,1 procento neigiamu augimu, skelbia Eurostatas. Taigi įsiskolinusios...