Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyr. specialistė Rasa Kazėnienė – žmogus, kuriam viešai prabilus apie neskaidrius ministerijoje vykstančius dalykus, atsistatydino tuo jos apkaltintas viceministras Raimondas Bakšys. Pasitraukė ir ministrė Milda Vainiutė. Kaip pasikeitė R.Kazėnienės ir visos ministerijos gyvenimas po šitų įvykių? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su kovotoja už teisybę.
– Ar geresnė darbe atmosfera, kai atsistatydino R.Bakšys ir M.Vainiutė? – „Vakaro žinios“ teiravosi Rasos KAZĖNIENĖS.
– Dirbame labai ramiai, konstruktyviai, susitelkusios (Centralizuoto vidaus audito skyriuje dirba vien moterys, – aut. past.), toliau audituojame Kalėjimų departamento veiklą ir tikimės, kad greitai galėsime paskelbti rezultatus.
– Kitaip tariant, atmosfera ramesnė?
– Kaip čia pasakius, ramesnė ar neramesnė? Tiesiog procesai, kurie anksčiau buvo stabdomi, dabar nebestabdomi, nedaroma jokia įtaka. Žinoma, dirbti mums dabar yra geriau. Nors, tiesą pasakius, ir ministrė M.Vainiutė kūrė normalią darbinę aplinką. Tačiau Teisingumo ministerijoje kiti asmenys stengdavosi nukreipti mūsų dėmesį nuo negerų dalykų, kuriuos aiškindavomės, ir bandydavo įvelti į nereikšmingus dalykus. Dabar dirbame susitelkusios, nes niekas netrukdo.
– Vasario pabaigoje paskelbėte, kad esate persekiojama, sekama, dėl to kreipėtės ir į policiją, kuri pradėjo tyrimą. Gal policija jau pranešė apie kokius nors tyrimo rezultatus?
– Policija atlieka ikiteisminį tyrimą ir man jokių duomenų dar nepateikė. Tačiau viliuosi, kad persekiotojai išsigando ir nurims. Dabar į darbą važiuoju ramiai, jaučiuosi saugi. Visos situacijos paviešinimas suveikė kaip prevencinė priemonė.
– Buvusi Viktoro Uspaskicho bendrovės „Krekenavos agrofirmos“ darbuotoja Dalia Budrevičienė, prieš daugiau nei dešimtmetį prakalbusi, kad įmonėje algos mokamos vokeliuose, neseniai „Vakaro žinių“ numeryje papasakojo, kad po to kelerius metus negalėjo niekur įsidarbinti, buvo tampoma po teismus, persekiojama ir t.t. D.Budrevičienė jums palinkėjo nepatirti to, ką pati patyrė.
– Puikiai prisimenu jos atvejį. Tikiuosi, kad nepatirsiu to paties. Tačiau noriu pasakyti, kad tai, ką darau, darau iš idėjos. Visa tai darau be jokio egoizmo, be asmeninio intereso, todėl nesitikiu, kad mane kas nors įvertins, paklos kilimą į pareigas, nes man jų nereikia. Kita vertus, aš save galiu realizuoti daug kur. Nesu išranki darbui ir jo nebijau. Tiesiog pabaigsiu savo misiją. Kada pabaigsiu – irgi dar klausimas. O po to, tikiu, vis tiek atrasiu vietą po Lietuvos saule, emigruoti nesiruošiu. O labiausiai už viską noriu, kad mūsų vaikas po 15 metų turėtų tokį patį patriotizmo jausmą, kokį turime mes su vyru. Dėl to visa tai ir darome.
Ponios Budrevičienės situacija buvo nepavydėtina. Tačiau praėjo jau dešimtmetis, per jį mūsų visuomenė, mūsų valstybė patyrė teigiamų pokyčių. Tikiuosi, kad neteks skaudžiai verkti ir gailėtis, bent jau dabar nesigailiu dėl nieko.
– Jūs turite gerokai didesnį palaikymą, nei turėjo ponia Budrevičienė. Kaip galvojate, kodėl per dešimtmetį pasikeitė situacija?
– Visuomenė sąmonėja. Kartos keičiasi, posovietinis mentalitetas po truputėlį išnyksta, baimės žmonės turi mažiau, jaučiasi labiau europietiški, laisvesni. Ir ateina galas tokioms posovietinėms, nomenklatūrinėms sistemoms, kurios iki šiol egzistavo. Vis dėlto 28 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tikiu, kad mano atvejis nebus iš tų, kuris žmones kaip tik paskatins nekalbėti. Noriu, kad žmonės jungtųsi prie iniciatyvos, prie skaidresnės Lietuvos, prie vienas kito palaikymo, prie vienybės, kad nebūtų apatiški, netoleruotų negerovių bei neleistų savęs apiplėšinėti.
Kai apvaginėjama valstybė, tai apvaginėjami esame mes visi, mūsų vaikai, tėvai, seneliai ir t.t. Juk tai valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų – pinigai. Ir kai pamatai tą mastą, kokiu viskas vyksta, pasidaro taip negera. Po to matai skurstančius pensininkus, matai, kad pinigų neužtenka sveikatos apsaugai, kitoms paslaugoms, gydytojų, mokytojų atlyginimams.
– Kodėl teisybės ieškotojai vis dar puolami?
– Nes tie klanai, kurie apvaginėja valstybę, dar labai galingi, labai uždari, tarpusavyje susiję. Jie neįleidžia iniciatyvių žmonių, pašalinių į savo ratą. Ir uždarame rate gali veikti ką nori. Patekęs į tą ratą turi du kelius: arba prisitaikyti, arba iškristi. Aš neprisitaikiau, bet man pavyko pasiekti, kad iškristų kiti. Galvoju, kad žmonėms tai turėtų būti ženklas, jog viskas yra įmanoma. Tiesiog reikia daug užsispyrimo, nepasiduoti, kovoti už teisybę. Ir kovoti ne tik dėl savęs. Reikia, kad mūsų vaikai galėtų gerai gyventi, kad tėvai turėtų ką pavalgyti ir gyventų oriai. Labai gaila, kai jauni, perspektyvūs žmonės pasirenka lengviausią kelią: tiesiog susirenka daiktus ir iškeliauja. Norėčiau, kad jie turėtų daugiau vilties, ryžto, noro ir nebūtų taip egoistiškai nusiteikę – tik dėl savęs ir greitesnių pinigų.
– Jūsų pavyzdys būtų užkrečiantis, jei jums viskas gerai baigtųsi.
– Noriu žmonėms pasiųsti žinią, kad man nėra viskas taip blogai. Aš esu sveika, darbinga, toliau save realizuoju. Mes tikrai labai aktyviai dirbame valstybės skaidrinimo klausimu. Supratau, kad blogus darbus darantys labiausiai bijo viešumo – kad kažkas paims ir drąsiai pasakys: tu veiki valstybės nenaudai. Tada tokie sprunka, slepiasi, ir jų įtaka pasibaigia. Todėl skatinu visus jaunus žmones, visus, kurie turi idėjų, kurie nori kažką keisti, nebūti pasyviais. Imkimės iniciatyvos, kaip mūsų tėvai ėmėsi iniciatyvos kovodami dėl Lietuvos laisvės.
Tikiu, kad nebūsiu sunaikinta. Taip negali nutikti vien dėl to, kad gėris turi nugalėti, teisybė turi nugalėti. Iki šiol būdavo norma pripuolus prie lovio kuo daugiau paimti, kuo daugiau apgauti. Tikiuosi, kad pastarieji įvykiai padarys, kad tai taptų smerktinu reiškiniu. Man labai patiko laikinojo teisingumo ministro Eimučio Misiūno išsireiškimas apie valstybės tarnautojus. Jis pasakė, kad vien žodžių junginys „valstybės tarnautojas“ reiškia, jog esame žmonės, turintys tarnauti valstybei. Nesame paskirti ją apiplėšti.
Informacija
Pernai pavasarį R.Kazėnienei pranešus apie pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje, kur dirbo buhaltere, ir jiems pasitvirtinus, pradėti auditai ir kitose įkalinimo įstaigose. Pirmiausiai jis baigtas Pravieniškių pataisos namuose, o su šokiruojančiais audito rezultatais buvo supažinti ir „Vakaro žinių“ skaitytojai. Valstybei padaryta žala – maždaug milijonas eurų.
Vasario pabaigoje premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir R.Kazėnienė išsakė kritikos teisingumo viceministrui R.Bakšiui dėl, pasak jų, Kalėjimų departamento audito vilkinimo. Taip pat dėl to, kad viceministras esą pasipriešino, jog informacija apie milžinišką valstybei padarytą žalą (kuri paaiškėjo atlikus Pravieniškių pataisos namų auditą) būtų perduota teisėsaugai. Po kilusio skandalo R.Bakšys atsistatydino, įkandin jo pasitraukė ir ministrė M.Vainiutė, kurios tinkamumu eiti pareigas suabejojo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
