2025-04-03, Ketvirtadienis
Tautos Forumas

Rasos Čepaitienės knygos „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“ pristatymas

Birželio 28 d. (trečiadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta Rasos Čepaitienės knyga „Postsovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje“.

Tai nauja, jau aštunta humanitarinių mokslų daktarės, kultūros istorikės Rasos Čepaitienės knyga, skirta komunistinės idėjos (pa)likimui postsovietinėse šalyse aptarti.

Knygoje pateikiamas daugiaaspektis tarpdisciplinis tyrimas, skirtas požiūrių į sovietinę epochą analizei plačiu geografiniu ir tematiniu pjūviais.

Knygoje pristatoma, kas per pastaruosius trisdešimt metų vyko buvusių sąjunginių SSRS respublikų atminimo kultūros srityje ir kultūros paveldo politikoje; kaip sovietmečiu kurtas simbolinis kraštovaizdis, žlugus jį palaikiusiai sistemai, pamažu virto materialiosiomis ir nematerialiosiomis praėjusios epochos liekanomis, kurios šiandien (per)interpretuojamos, (per)vertinamos, pritaikomos, perdirbamos, komerciškai išnaudojamos, apleidžiamos, ištrinamos ar patenka į paveldosaugos ir muziejininkystės akiratį.

Knygoje atskleista ir susisteminta daugybė naujos, platesniam skaitytojų ratui nežinomos ar menkiau žinomos informacijos. Pateikdama gausią medžiagą, autorė vadovaujasi ir kelionių į postsovietines valstybes patirtimi, apsilankymų daugelyje knygoje išsamiau aptariamų objektų ir muziejų įspūdžiais. Šis tyrimas svariai papildo tiek apskritai postsovietines studijas, tiek sovietinio paveldo Lietuvoje analizę, o į aistras dažnai tebekeliančius pavienių epochos reliktų tvarkybos ar pašalinimo klausimus leidžia pažvelgti iš platesnės lyginamosios perspektyvos.

Knygos autorė kelia svarbius ir nevienareikšmius klausimus, kaip antai, ar sovietinis žmogus išnyko kartu su jį kūrusiu režimu, o gal jį pergyveno? Ar postsovietinių visuomenių gyventojai išties išmoko gyvenimo sovietmečiu pamokas ir įgyvendino desovietizaciją? Kas, kaip ir kokiais tikslais šiandien išnaudoja „sovietinį palikimą“, kuris įgauna pačius įvairiausius ir prieštaringiausius pavidalus? Ar kurie nors iš tuomet sukurtų sovietinės kultūros atributų gali būti vertintini ir saugotini, o gal viską geriau išmesti į istorijos šiukšlyną kaip nežmoniškos santvarkos, tik veidmainingai besidangsčiusios humanistiniais sumetimais, liudijimą?

Renginyje dalyvaus autorė dr. Rasa Čepaitienė, dr. Inga Vinogradnaitė, dr. Valdemaras Klumbys ir dr. Vytautas Sinica.

Renginį moderuos dr. Ilona Strumickienė.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas trisdešimt ketvirtoji (balandžio 2) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Shahedų smūgių „tyla“ truko lygiai vieną dieną. Šiąnakt rusai Ukrainos teritoriją atakavo su 74 dronais...

Genocido centro sprendimas nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje – neteisėtas

Istorinės atminties lauke – žemės drebėjimas. Regionų administracinio teismo Vilniaus teismas smogė stiprų teisinį smūgį Lietuvos gyventojų genocido...

Financial Times: Jei Ukrainoje bus nutraukta ugnis, grėsmė Baltijos šalims padidės

„Financial Times“ (FT) remdamasi Estijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų pasisakymais rašo, kad ugnies nutraukimas Ukrainoje smarkiai padidintų...

Dr. Raimundas Kaminskas. Palydėjome į amžinąją kelionę Lietuvos kariuomenės savanorį, ats. vrš. Romą Žemaitį

2025 m. kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės...