Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos vadovus ragindamas panaudoti Ukrainos karo pabėgėliams priimti 726 mln. eurų lėšas, kurios buvo nepagrįstai skirtos nelegalų apgyvendinimui, o nelegaliai kirtusius Lietuvos valstybės sieną ir neturinčius teisės į prieglobstį ekonominius migrantus, išsiųsti į jų kilmės šalį.
Kovo 1 dieną išplatintame pareiškime sakoma, kad nelegalių migrantų invazija į Lietuvą buvo/yra Baltarusijos ir Rusijos šalies specialiųjų tarnybų vykdoma hibridinio karo prieš Lietuvos valstybę operacija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį mūsų valstybėje.
Visuomenė buvo klaidinama viešai vadinant juos pabėgėliais ir tuo grindžiant jiems suteiktą neva būtiną valstybės paramą bei globą, nors pagal Ženevos konvenciją šie migrantai negalėjo įgyti pabėgėlio statuso – sutikę tapti priešiškų Lietuvai jėgų diversijos įrankiu ir sąmoningai nusižengę legalaus atvykimo į šalį taisyklėms, šie asmenys negalėjo būti laikomi pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais.
Šiemet riboto suverenumo Baltarusijos valstybės nebėra. Joje šeimininkauja Rusijos armija, o savarankiškumą praradusi Baltarusija kartu su Rusiją pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą – vyksta šios šalies miestų ir gyvenviečių bombardavimai. Iš Ukrainos į Europos šalis plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių. Ekspertų skaičiavimais, vien į Lenkiją atvyks apie 1–3 mln. karo pabėgėlių.
Šiomis sąlygomis Lietuvos valstybės bei visuomenės laikysena pabėgėliu atžvilgiu keičiasi – ji turi atitikti 1951 m. Ženevos konvenciją, kurioje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui, kuris <…> yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų <…> negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, žeminamas jo orumas, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.).
Tikėtina, jog mūsų šalyje nėra abejojančių, kad ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, skirtingai negu Baltarusijos siunčiami ekonominiai migrantai, turi neginčijamą teisę į pabėgėlio statusą pagal 1951 m. Ženevos konvenciją, nes šie žmonės bėga ne nuo ekonominių sunkumų ir nepritekliaus, o nuo realios grėsmės jų gyvybėms.
Praėjusiais metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) buvo paskelbusi konkursą dėl 40 tūkst. gyv. vietų konteinerių pirkimo už 726 ml. eurų. Tai reiškia, kad pagal Briuselio reikalavimus Lietuvos teritorijoje buvo planuojama apgyvendinti apie 40 tūkst. nelegalių migrantų. Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui dėl norėtos pradėti masinės Lietuvos kolonizacijos neteisėtai atvykstančiais ekonominiais migrantais ir jai vykdyti numatytų skirti milžiniškų valstybės lėšų nepateisinamo švaistymo, šis pirkimas buvo sustabdytas.
Šiandien situacija yra kitokia. Nepakanka valdžiai apeliuoti vien į Lietuvos žmonių sąžinę ir geranoriškumą, raginti gyventojus kuo daugiau priglausti nuo karo bėgančių ukrainiečių šeimų. Todėl Nacionalinis susivienijimas ragina valstybės vadovus be jokių dvejonių panaudoti Ukrainos karo pabėgėliams priimti 726 mln. eurų lėšas, kurios buvo nepagrįstai skirtos nelegalų apgyvendinimui.
Lietuvių Tauta garsėja draugiškumu, atjauta ir svetingumu nelaimėje atsidūrusiems ir nuo karo bėgantiems žmonėms. Todėl padėti jiems yra šventa kiekvieno Lietuvos valstybės tarnautojo ir kiekvieno valdžios atstovo pareiga,- rašoma raginime, kuris išsiųstas Jungtinėms Tautos ir Ukrainos ambasadai Lietuvoje.
Visas raginio o tekstas žemiau:
Politinė partija NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Žiniasklaidai ir visuomenei
Kopijos:
Ukrainos Respublikos ambasadai Lietuvoje
Jungtinių Tautų Organizacijai
PAREIŠKIMAS
DĖL KARO PABĖGĖLIŲ IŠ UKRAINOS
Vilnius, 2022 m. kovo 1 d.
Praėjusių metų vasarą Nacionalinis susivienijimas, siekdamas apsaugoti ir ginti Lietuvos valstybingumą, reikalavo, kad Lietuvos Vyriausybė besąlygiškai stabdytų iš Baltarusijos į Lietuvą plūstantį nelegalių migrantų srautą. Skelbėme, jog nelegalių migrantų invazija į Lietuvą buvo/yra Baltarusijos ir Rusijos šalies specialiųjų tarnybų vykdoma hibridinio karo prieš Lietuvos valstybę operacija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį mūsų valstybėje. Raginome nutraukti visuomenės klaidinimą vadinant juos pabėgėliais ir tuo grindžiant jiems suteiktą neva būtiną valstybės paramą bei globą. Pagal Ženevos konvenciją minėti migrantai negalėjo įgyti pabėgėlio statuso – sutikę tapti priešiškų Lietuvai jėgų diversijos įrankiu ir sąmoningai nusižengę legalaus atvykimo į šalį taisyklėms, šie asmenys negalėjo būti laikomi pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais.
Šiemet riboto suverenumo Baltarusijos valstybės nebėra. Joje šeimininkauja Rusijos armija, o savarankiškumą praradusi Baltarusija kartu su Rusiją pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą – vyksta šios šalies miestų ir gyvenviečių bombardavimai. Iš Ukrainos į Europos šalis plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių. Ekspertų skaičiavimais, vien į Lenkiją atvyks apie 1–3 mln. karo pabėgėlių.
Šiomis sąlygomis Lietuvos valstybės bei visuomenės laikysena pabėgėliu atžvilgiu keičiasi – ji turi atitikti 1951 m. Ženevos konvenciją, kurioje nurodyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui, kuris <…> yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų <…> negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, žeminamas jo orumas, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.).
Tikėtina, jog mūsų šalyje nėra abejojančių, kad ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, skirtingai negu Baltarusijos siunčiami ekonominiai migrantai, turi neginčijamą teisę į pabėgėlio statusą pagal 1951 m. Ženevos konvenciją, nes šie žmonės bėga ne nuo ekonominių sunkumų ir nepritekliaus, o nuo realios grėsmės jų gyvybėms.
Praėjusiais metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) buvo paskelbusi konkursą dėl 40 tūkst. gyv. vietų konteinerių pirkimo už 726 ml. eurų. Tai reiškia, kad pagal Briuselio reikalavimus Lietuvos teritorijoje buvo planuojama apgyvendinti apie 40 tūkst. nelegalių migrantų. Tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui dėl norėtos pradėti masinės Lietuvos kolonizacijos neteisėtai atvykstančiais ekonominiais migrantais ir jai vykdyti numatytų skirti milžiniškų valstybės lėšų nepateisinamo švaistymo, šis pirkimas buvo sustabdytas.
Šiandien situacija yra kitokia. Nepakanka valdžiai apeliuoti vien į Lietuvos žmonių sąžinę ir geranoriškumą, raginti gyventojus kuo daugiau priglausti nuo karo bėgančių ukrainiečių šeimų.
NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS ragina Lietuvos Vyriausybę:
- Nedelsiant išsiųsti nelegaliai kirtusius Lietuvos valstybės sieną ir neturinčius teisės į prieglobstį ekonominius migrantus į jų kilmės šalis.
- Be jokių dvejonių panaudoti Ukrainos karo pabėgėliams priimti 726 mln. eurų lėšas, kurios buvo nepagrįstai skirtos nelegalų apgyvendinimui.
Lietuvių Tauta garsėja draugiškumu, atjauta ir svetingumu nelaimėje atsidūrusiems ir nuo karo bėgantiems žmonėms. Todėl padėti jiems yra šventa kiekvieno Lietuvos valstybės tarnautojo ir kiekvieno valdžios atstovo pareiga.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
