Reikalaujama nedelsiant spręsti dėl E. Zingerio vadovavimo Tarptautinės nacių ir sovietinių nusikaltimų vertinimo komisijai

Lietuvos Laisvės kovų organizacijos išplatino reikalavimą šalies vadovams ir valstybės institucijoms reikalavima nedelsiant įstatymu pasmerkti sovietinę okupaciją,  LKP veiklą, Lukiškių aikštėje, pastatyti paminklą su Vyčio simboliu ir spręsti dėl  E. Zingerio tolesnio vadovavimo Tarptautinės nacių ir sovietinių nusikaltimų vertinimo komisijai.

Kaip paukštis su vienu sparnu dirba nepakeičiama Tarptautinė nacių ir sovietiniams nusikaltimams tirti komisija, kuriai vadovauja „amžinasis“ Seimo narys Emanuelis Zingeris, kuris su užsienyje dirbančiais komisijos nariais nagrinėja tik nacių nusikaltimų klausimus, dažnai nepagrįstai apkaltindamas Lietuvos patriotus Holokaustu,- skelbiama organizacijų pareiškime.

XIX amžiuje komunizmo ideologai pranašavo, kad po Europa slankioja komunizmo šmėkla. Tada niekas nežinojo kas ją priglaus. Šmėklos prieglauda 1918 metais tapo Rusija peraugusi į Sovietų sąjungos socialistinę respubliką. Ji planavo ir buvo pasirengusi sukurti socializmą visoje Europoje ir pasaulyje. Tam reikėjo nacistinės Vokietijos pagalbos, kurios siekis buvo panašus. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų sąjunga ir Vokietija sudarė slaptą Molotovo- Ribentropo sandėrį pagal kurį pradėjo II pasaulinį karą.

Abiejų totalitarinių valstybių komunizmo ir nacizmo ideologijų padariniai antrojo pasaulinio karo metu – tai didžiausia žmonijos tragedija. Vokiškasis fašizmas visuotinai žlugo, kai Vokietija pralaimėjo karą. Niurnbergo proceso metu, 1945 metais, Adolfo Hitlerio artimiausi bendražygiai buvo nuteisti ir nubausti. Sovietinis komunizmas, praėjus daugiau kaip 83 metams, po abiejų totalitarinių režimų – komunistinės Sovietų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos sandėrio, Molotovo – Ribentropo pakto, įtakos zonų pasidalinimo, Pabaltijo valstybių užgrobimo iki šiol lieka nepasmerktas, komunistiniai nusikaltėliai ne tik įstatymiškai nenubausti, bet ir neįvardinti. Komunizmas, sužlugus Sovietų Sąjungai susitraukė, subliuško, bet neišnyko. Jis atsikartojo komunizmo mutacija putinizmu, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Tai kelia pavojų ne tik Ukrainos, bet kitų valstybių, kurios yra kaimynystėje su Rusija užgrobimui, „savanoriškam“ sugrįžimui į Rusijos glėbį.

Lietuva per 50 komunistinio teroro metų skaudžiai nukentėjo. Nuolatinis nekaltų žmonių trėmimas į Sibirą ir kitus atšiaurius rajonus, partizanų žūtis, kalinimai gulaguose, kankinimai, žudymai, dvasinis jaunimo žalojimas buvo tikras tautos genocidas. Ypač uoli sovietinių okupacinės valios vykdytoja buvo Lietuvos komunistų partija vadovaujama pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir išsivadavus iš sovietinės okupacijos gniaužtų visų Lietuvos patriotų, likusių gyvų partizanų, politinių kalinių, laisvės kovų dalyvių, tremtinių tikslas buvo komunistinio teroro įvertinimas, šios ideologijos pasmerkimas ir valstybės apsauga nuo komunistinio siaubo recidyvų. Todėl 2000 m. birželio 12-14 dienomis Vilniuje įvyko tarptautinis komunizmo nusikaltimų įvertinimo kongresas, kuriame dalyvavo 23 valstybių nukentėjusių nuo komunistinio teroro asmenys, istorikai, teisininkai, politikai, visuomenės veikėjai. Kongrese buvo pateikta kraupi komunistinių režimų nužudytų žmonių kraupi statistika, pristatyta „Juodoji komunizmo knyga“ (aut. Stephane Courtois ir kt. Paryžius), kurios autorių duomenimis komunizmo aukos sudarė beveik 100 milijonų gyvybių. Penktadalį jų sudarė aukos Sovietų Sąjungoje. Vien Ukrainoje dėl Sovietų sąjungos komunistų partijos organizuoto teroro- GOLODOMORO iš bado mirė apie 8 milijonus žmonių, Lietuva neteko trečdalio tautos. Šiomis dienomis Ukrainoje ir kitose valstybėse minimas šios tragedijos metinės. Lietuva ir Ukraina yra labiausiai nukentėjusios nuo komunistinio teroro tautos.

Vykstantis teroras (genocidas), Ukrainoje rado atgarsį ir mūsų politikoje. Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda, 2022-11-17d. Prahoje tarptautinės konferencijos metu kvietė valstybes, Europą permąstyti praeitį ir įvertinti komunistinų režimų nusikaltimus: „Išaušo diena, kai Europa pagaliau turi pripažinti nusikaltimus, siejamus su abiem pagrindinėm totalitarinėm ideologijom – nacizmu ir komunizmu“ ir apgailestavo, kad žinios apie Sovietų sąjungos režimo nusikaltimus ir jų aukų atminimą iki šiol nerado sau deramos vietos Europos istorinėje sąmonėje. Lietuvos prezidentas tvirtai išdėstė savo nuomonę apie komunizmo nusikaltimus. Iki tol, buvę Lietuvos prezidentai M. Brazauskas, V. Adamkus, D. Grybauskaitė išreikšti savo poziciją komunizmo požiūriu, vengė.

Kol Europa pripažins komunizmo nusikaltimus, reikės dar kelių žmonių kartų.

Mes manome, kad kol Europa pripažins komunizmo nusikaltimus, reikės dar kelių žmonių kartų. Todėl pirmiausia tuos darbus turime nedelsiant padaryti savo valstybėje. Kai tai bus padaryta, mūsų pavyzdžiu paseks sovietų globoje buvusios sovietinės socialistinės ir demokratinės respublikos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.I-1690 Lietuvos komunistų partijos veiklą (ant SSKP platformos) Lietuvoje uždraudė, pavedė Vyriausybei pareikalauti iš Sovietų sąjungos vyriausybės nedelsiant perduoti visą dokumentaciją ir archyvinę medžiagą, susijusią su (LKP SSKP) organizacijos veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, įpareigojo LR generalinį prokurorą spręsti klausimą dėl teisinės atsakomybės asmenų, kurie veikdami LKP struktūrose organizavo ir vykdė veiksmus nurodytus šiame nutarime. Tačiau atsiskyrusi LKP nuo SSRS KP valstybiniu lygmeniu nebuvo įvertinta. Ji be kalčių išpažinimo, atgailos (teisinio įvertinimo), pakeitusi partijos pavadinimą įsiropštė į Seimą, pirmasis LKP CK sekretorius A. Brazauskas tapo Lietuvos Prezidentu kartu su žmona „prichvatizavo“ viešbutį „Draugystė“.

Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos, per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį, politinių kalinių, tremtinių ir kitų patriotinių visuomeninių organizacijų lygmenyje, vertinimas vyko konferencijose, posėdžiuose, paruošta daug rezoliucijų, priimta daug nutarimų. LR Seime priimtos rezoliucijos, paruošti Įstatymo projektai, tačiau pro Seimo ir Vyriausybės barjerus nepraėjo ir liko gulėti stalčiuose. Atsirado mokslininkų, istorikų, teisininkų, įžymių ir nusipelniusių Lietuvai asmenų, kurie teigė, kad skaudžią Lietuvai istoriją reikia palikti mokslui, tuo klausimu rašyti knygas, prisiminimus, visas skriaudas, komunistų nusikaltimus stumti į užmarštį.

Lietuvos visuomeninės patriotinės organizacijos, partizanų, politinių kalinių ir tremtinių ainiai mano, kad toks požiūris į komunizmo padarinius yra nusikalstamas, nes nusikaltimai žmoniškumui neturi senaties.

Lietuvos komunistų partija kaip SSRS komunistų partijos padalinys, – politinė organizacija, veikusi Lietuvoje 1918-1940 m. antivalstybiniame pogrindyje, sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940-1941 m. ir 1944-1999 m.) kaip valdančioji ir vienintelė oficiali, save pripažįstanti partija, rėmėsi K. Markso, F. Engelso, V. Lenino, J. Stalino pseudomokslinėmis teorijomis, komunistinio smurto ideologija. Tokios politikos esmė: kas neišpažįsta komunistinės ideologijos yra priešas, o priešas turi būti pasmerktas arba sunaikintas. LKP buvo fizinio ir kultūrinio genocido Lietuvoje organizatorė ir vykdytoja. LKP besąlygiškai veikė sovietinės imperijos diktatūrinės valdžios interesams, kartu su SSKP organizavo:

Lietuvos gyventojų genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę naikinimą, kalinimą ir kankinimą, sovietizaciją, žemės nacionalizaciją ir konfiskaciją, prievartinę kolektyvizaciją, emigraciją ir mobilizaciją, nutautinimą, rusifikaciją, kultūros ir religijos paminklų naikinimą, ateitizaciją, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paminimą, šnipinėjimą ir daugelio kitų nusikaltimų. LKP padarė neatitaisomą teisinę, materialinę, moralinę ir dvasinę žalą Lietuvai, kurią iki šiol jaučia dauguma gyventojų . Dėl tokio požiūrio liko Vilniuje, Lietuvos sostinėje, nepagerbtas per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas. Jau daugelį metu, visuomeninių patriotinių organizacijų pastangomis, relikvijos suvežtos iš visos Lietuvos, kitų kraštų ir įamžintos Lukiškių aikštės Šimtmečio rato centre lieka vienišos, be vienijančio paminklo.

Kaip paukštis su vienu sparnu dirba nepakeičiama Tarptautinė nacių ir sovietiniams nusikaltimams tirti komisija, kuriai vadovauja „amžinasis“ Seimo narys Emanuelis Zingeris, kuris su užsienyje dirbančiais komisijos nariais nagrinėja tik nacių nusikaltimų klausimus, dažnai nepagrįstai apkaltindamas Lietuvos patriotus Holokaustu. Tabu Lietuvoje ir toliau lieka neįvertinta žydų tautybės žmonių, represinėse sovietinėse struktūrose dirbusių pareigūnų nusikalstama, represinė veikla karo metu, pirmosios sovietinės okupacijos metu ir pokariu. Tai duoda peno kitų valstybių ambasadoriams be jokio pagrindo ir atsakomybės kaltinti laisvės kovotojus, paaukojusius savo gyvybę už Lietuvos laisvę žydų žudynėmis.

Lietuvos visuomeninės patriotinės organizacijos seka įvykius pasaulyje, vykdomą terorą prieš Ukrainos valstybę ir jos žmones, slankiojančią komunizmo šmėklą, persikūnijusią į kitą formą putinizmą su atgyjančio komunistinio režimo pamatais kviečia ir reikalauja nedelsiant:

– LR Įstatymu pasmerkti sovietinę okupaciją, neteisinę, nusikalstamą, represinę SSKP ir jos padalinio, uolaus pagalbininko LKP veiklą ir kviesti, kad tokį verdiktą išreikštų ir kitos buvusios sovietinės respublikos;

– Lukiškių aikštėje, suformuoto Šimtmečio rato centre, pastatyti per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę paminklą, Vyčio simbolį;

-iš pagrindų pertvarkyti Tarptautinės nacių ir sovietinių nusikaltimų vertinimo komisijos veiklą, spręsti joje tolimesnį pirmininko E. Zingerio darbo galimybę. Ateityje tos komisijos veiklą perkelti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro žinion.

Reikalavimą pasirašė Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas, Krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas Antanas Burokas, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.