Lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, ja visame pasaulyje kalba daugiau kaip trys milijonai žmonių. Tačiau vis didėjanti nelietuviškų žodžių gausa viešose iškabose Vilniaus, Kauno ir kitų didelių Lietuvos miestų gatvėse, išstumia lietuviškus užrašus ir lietuviškus žodžius. Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje.
Firmų ar prekių pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba.
Per televiziją ir radiją dažnai girdimi lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji tarptautiniai žodžiai ar tiesiog teršalai – VAU, OKEI ir kt.
Vis labiau pažeidžiamas Valstybinės kalbos vartojimo įstatymas.
Siūlome Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriui inicijuoti leidinio „Nevartotinų svetimžodžių sąvadas“ rengimą, kuris padėtų gryninti kalbą, skatinti naujų lietuviškų terminų kūrimą, stabdyti rėkiančią reklamą – viešųjų užrašų agresiją ne lietuvių kalba, apmokestinti visus, nepaisančius Valstybinės kalbos įstatymo,- tokiu laišku į Seimo narį P.Saudargą, Kultūros ministrą S.Kairį, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką A. Valotka ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkęi V.i Meiliūnaitę kreipėsi Kauno deputatų klubo nariai.
Visas kreipimosi tekstas žemiau.
KAUNO DEPUTATŲ KLUBAS
Lietuvos Respublikos Seimo nariui, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui Pauliui Saudargui
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Audriui Valotkai
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei
KREIPIMASIS
2023-10-19
Kaunas
Lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, ja visame pasaulyje kalba daugiau kaip trys milijonai žmonių. Nerimą kelia vis didėjanti nelietuviškų žodžių gausa viešose iškabose Vilniaus, Kauno ir kitų didelių Lietuvos miestų gatvėse, ji išstumia lietuviškus užrašus ir lietuviškus žodžius. Sunku suprasti, kur esame – Lietuvoje ar užsienyje. Suprantame, kad firmų ar prekių pavadinimai neverčiami į lietuvių kalbą, tačiau jų turinys turėtų būti užrašytas ir valstybine kalba. Pavyzdžiui, daug kur mirga pavadinimas CAFFEINE – greta jokio lietuviško žodžio nėra, tačiau turėtų būti parašyta paprastai – KAVINĖ. Nėra paaiškinimų prie daugelio užrašų arba jie parašyti mažu, sunkiai įskaitomu šriftu.
Per televiziją ir radiją dažnai girdimi lietuviškų žodžių pakaitalai – vadinamieji tarptautiniai žodžiai ar tiesiog teršalai – VAU, OKEI ir kt.
Vis labiau pažeidžiamas Valstybinės kalbos vartojimo įstatymas. Priimti nutarimai dėl viešosios informacijos valstybine kalba pateikimo ne visuomet vykdomi, be to, mažai kontroliuojami.
Siūlome Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriui inicijuoti leidinio „Nevartotinų svetimžodžių sąvadas“ rengimą, kuris padėtų gryninti kalbą. Skatinti naujų lietuviškų terminų kūrimą.
Siūlome stabdyti kiekviename žingsnyje rėkiančią reklamą – viešųjų užrašų agresiją ne lietuvių kalba.
Patariame mokesčiu apmokestinti visus, nepaisančius Valstybinės kalbos įstatymo. Leidimų suteikimą dirbti taksi vairuotojais susieti su valstybinės kalbos mokėjimu ir vartojimu.
Reikalaujame išlaikyti lietuviško žodžio orumą, jo veiksmingumą, užkirsti kelią nesaikingam svetimžodžių ir „tarptautinių“ žodžių vartojimui.
Kauno deputatų klubo prezidentas Kęstutis Ignatavičius
Kauno deputatų klubo nariai Raimondas Gaidys
Audris Kopustinskas
Zigmas Tamakauskas
