Beatodairiškas kontrolės mechanizmų silpninimas be nuodugnios poveikio analizės pagal nuolatines Lietuvos pramonininkų konfederacijos užgaidas nesiėmus papildomų saugumo priemonių, turės neigiamas pasekmes ilgalaikiam šalies vystymuisi, – skelbiama šiandien išplatintame Nacionalinio susivienijimo proteste „dėl siūlomų pakeitimų užsieniečių smulkiajame versle“.
Taip Nacionalinis susivienijimas sureagavo į Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento R. Dargio viešai pareikštą raginimą panaikinti reikalavimą užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus ir į Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo P. Drižo viešus nuogąstavimus, kad nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.
Protestas adresuotas Seimo nariams ir Vyriausybei, jis taip pat išsiųstas pagrindinėms nacionalinio verslo institucijoms ir profsąjungų organizacijoms.
Šių organizacijų atstovų vieši reikalavimai vertinami kaip antivalstybiniai, nes panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius, ne tik pažeidžia socialinį teisingumą ir darbo rinkos balansą, bet ir kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Lietuvos regionuose vyrauja nedarbas, o galimybė kelti sąlygas užsieniečiams verslininkams įdarbinti mūsų šalies piliečius, yra svarbus darbo vietų kūrimo mechanizmas.
Be to ir užsieniečių valdomas smulkusis verslas turi prisiimti atsakomybę už bendruomenės gerovę, kurioje jis veikia.
Pono R. Dargio pateikti argumentai, kad užsienio verslininkai „susikūrė darbo vietas patys sau“ ir P. Drižo teiginiai, jog nuolat griežtinami imigracijos politikos reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui bei valstybės biudžetui, yra grindžiami siaurais komerciniais interesais, neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes darbo rinkai.
Maži šeimos restoranai ar kavinės, į kuriuos investuoja užsieniečiai, turėtų būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos visiems Lietuvos verslams.
Panaikinimas galimybės reikalauti, kad užsienio piliečių valdomas verslas privalėtų įdarbinti ir vietos gyventojus, skatins fiktyvių įmonių steigimą, neskaidrią veiklą ir šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tai reikšmingai sumažins vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, ir susilpnins ilgalaikį ekonominį stabilumą. Be to, šio reikalavimo atsisakymas pažeis socialinį teisingumą, nes užsienio verslininkai vengs prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės, skatindami socialinę įtampą ir diskriminaciją darbo rinkoje.
„Kita vertus, bet kokių reikalavimų užsienio piliečių valdomam verslui švelninimas diskriminuoja nacionalinį verslą, sudaro prielaidas uždarų migrantų bendruomenių ir anklavų formavimuisi, kurie neišvengiamai skatina socialinę atskirtį, trukdo integracijos procesams ir skatina įtampą tarp vietos gyventojų bei atvykusių užsieniečių“, – skelbiama dokumente.
Manoma, kad nepaisant užsienio investicijų svarbos, beatodairiškas verslo reikalavimų liberalizavimas gali sukelti ilgalaikę žalą šalies saugumui, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, jau šiuo metu nevaldomas migrantų srautas iš Baltarusijos ir Rusijos kelia grėsmę šalies saugumui – VSD nuolat perspėja, kad dalis šių migrantų yra užverbuoti užsienio žvalgybos tarnybų vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą, įskaitant šnipinėjimą, diversijas ir sabotažo aktus.
Lietuvos darbdavių, pramonininkų, transporto ar kitų verslo organizacijų atstovų siūlymai liberalizuoti sąlygas užsieniečiams, nesprendžiant šalies saugumo finansavimo klausimų, kelia įtarimą, kad jie arba yra neapgalvoti, arba sąmoningai skirti visuomenės saugumui silpninti.
Nacionalinis susivienijimas ragina Seimą ir Vyriausybę išsaugoti galimybę esant būtinybei reikalauti įdarbinti Lietuvos piliečius ar ES gyventojus užsienio piliečių vystomame versle ir įvesti griežtus kriterijus, kurie užtikrintų, kad atvykstantys verslininkai ir darbuotojai prisidėtų prie ekonomikos augimo per inovacijas, naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas, nediskriminuodami vietos gyventojų, taip pat užtikrinti, kad užsieniečių verslas būtų skatinamas laikantis aiškių taisyklių, kurios apsaugotų Lietuvos piliečių interesus ir nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.
Visas dokumento tekstas žemiau
NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Tarptautiniam transporto ir logistikos aljansui
Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“
Lietuvos logistikos asociacijai
Transporto inovacijų asociacijai
Lietuvos darbdavių konfederacijai
Lietuvos verslo konfederacijai
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams
Lietuvos pramonininkų konfederacijai
Regioninėms pramonininkų asociacijoms
Šakinėms pramonininkų asociacijoms
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“
Lietuvos darbo federacijai
Žiniasklaidai
PROTESTAS
DĖL SIŪLOMŲ PAKEITIMŲ UŽSIENIEČIŲ SMULKIAJAME VERSLE
2024 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas R. Dargis viešai pareiškė, kad užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų panaikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus, o Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas P. Drižas viešai teigia, kad nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.
Partija Nacionalinis susivienijimas griežtai prieštarauja šių organizacijų atstovų antivalstybiniam požiūriui dėl tariamo verslo skatinimo, nes panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius, akivaizdžiai pažeidžia socialinį teisingumą bei darbo rinkos balansą ir kelia rimtą pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Dėl Lietuvos gyventojų interesų
Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, jau dabar susiduria su dideliu darbo stygiumi. Galimybė kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius yra svarbus darbo vietų kūrimo mechanizmas, leidžiantis vietos gyventojams naudotis ekonomikos plėtros nauda.
Be to ir užsieniečių valdomas smulkusis verslas turi prisiimti atsakomybę už bendruomenės gerovę, kurioje jis veikia. Vietinių gyventojų įdarbinimas – tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė pareiga, kuri stiprina bendruomenių ryšius ir mažina atskirtį.
Pono R. Dargio pateikti argumentai, kad užsienio verslininkai „susikūrė darbo vietas patys sau“ ir P. Drižo teiginiai, jog nuolat griežtinami imigracijos politikos reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui bei valstybės biudžetui, yra grindžiami selektyviu požiūriu ir siaurais komerciniais interesais, neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes darbo rinkai. Maži šeimos restoranai ar kavinės, į kuriuos investuoja užsieniečiai, turėtų būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos visiems Lietuvos verslams. Panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius pažeistų šį principą.
Dėl šalies Nacionalinio saugumo
Panaikinimas galimybės reikalauti, kad užsienio piliečių valdomas verslas privalėtų įdarbinti ir vietos gyventojus, skatins fiktyvių įmonių steigimą, neskaidrią veiklą ir šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tai reikšmingai sumažins vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, ir susilpnins ilgalaikį ekonominį stabilumą. Be to, šio reikalavimo atsisakymas pažeis socialinį teisingumą, nes užsienio verslininkai vengs prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės, skatindami socialinę įtampą ir diskriminaciją darbo rinkoje.
Kita vertus, bet kokių reikalavimų užsienio piliečių valdomam verslui švelninimas diskriminuoja nacionalinį verslą, sudaro prielaidas uždarų migrantų bendruomenių ir anklavų formavimuisi, kurie neišvengiamai skatina socialinę atskirtį, trukdo integracijos procesams ir skatina įtampą tarp vietos gyventojų bei atvykusių užsieniečių. Toks procesas neigiamai veikia visuomenės darną ir socialinę sanglaudą. Nepaisant užsienio investicijų svarbos, beatodairiškas verslo reikalavimų liberalizavimas, atliekamas be išsamios pasekmių analizės, gali sukelti ilgalaikę žalą šalies saugumui, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
Pažymėtina, kad šiuo metu nevaldomas migrantų srautas iš Baltarusijos ir Rusijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, jau kelia reikšmingą grėsmę šalies saugumui – VSD nuolat perspėja, kad dalis šių migrantų yra užverbuoti užsienio žvalgybos tarnybų vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą, įskaitant šnipinėjimą, diversijas ir sabotažo aktus. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos darbdavių, pramonininkų, transporto ar kitų verslo organizacijų atstovų siūlymai liberalizuoti sąlygas užsieniečiams, nesprendžiant šalies saugumo finansavimo klausimų, kelia pagrįstą įtarimą dėl pačių siūlymų esmės: jie arba yra neatsakingai neapgalvoti, arba sąmoningai kreipiami visuomenės saugumui silpninti. Bet kuriuo atveju tokie siūlymai kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam stabilumui ir visuomenės gerovei.
Siekiant išvengti ilgalaikio poveikio šalies saugumui, socialinei sanglaudai ir ekonomikos stabilumui, Lietuvos valdžia privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių tikslų ir nacionalinių interesų apsaugos.
Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinis susivienijimas ragina Seimą ir Vyriausybę:
1. Išsaugoti galimybę esant būtinybei reikalauti įdarbinti Lietuvos piliečius ar ES gyventojus užsienio piliečių vystomame versle.
2. Atlikti išsamią analizę dėl galimų siūlomų pokyčių pasekmių nacionaliniam saugumui ir darbo rinkai.
3. Įvesti griežtus ir aiškius kriterijus, kurie užtikrintų, kad atvykstantys verslininkai ir darbuotojai prisidėtų prie ekonomikos augimo per inovacijas, naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas, laikytųsi skaidrių finansinių veiklos principų, vengtų nelegalių ar fiktyvių operacijų ir laikytųsi teisinių bei socialinių standartų, nediskriminuodami vietos gyventojų ir nedarydami žalos socialinei sanglaudai.
4. Užtikrinti, kad užsieniečių verslas Lietuvoje būtų skatinamas, tačiau laikantis aiškių taisyklių, kurios apsaugotų Lietuvos piliečių interesus, nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.
Lietuva privalo išlaikyti balansą tarp atvirumo užsienio investicijoms ir socialinio bei ekonominio teisingumo užtikrinimo savo piliečiams. Beatodairiškas kontrolės mechanizmų silpninimas be nuodugnios poveikio analizės pagal nuolatines Lietuvos pramonininkų konfederacijos užgaidas nesiėmus papildomų saugumo priemonių, turės neigiamas pasekmes ilgalaikiam šalies vystymuisi – būtina atsakinga politika, kuri apsaugotų nacionalinius interesus ir užtikrintų tvarią ekonominę bei socialinę raidą.
Todėl raginame nepriimti sprendimų, kurie kelia grėsmę šalies interesams.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
Su vienu konfederatu NS beveik kiekvieną savaitę „kepa šašlykus”, o paskui konfederacijoms oficialius pasipiktinimas siuntinėja. Kažkas čia nesueina…
Tikrai ne. Verslas nėra pats savaime, iš savęs, ar dėl savęs, verslus kuria žmonės ir verslai tarnauja žmonėms, tuo pačiu ir tautai ar valstybei. Taigi, kokie žmonės, tokie ir verslai. Normalus žmogus jaučia atsakomybę už savo tautą, jos ateitį ir likimą, atitinkamai ir verslus vysto. Tik mankurtui, globalistui ar zombiui tai nėra svarbu.
Na ne.Versle labai svarbi konkurencija.Ir jei konkurentas stumia tave į bankrotą išnaudodamas pigų imigrantų darbą, tai pradžioje žvalgysiesi į valdžią: kodėl valdžiai leidžia? O jei matysi kad tikrai valdžia leidžia, tai numosi ir darysi tą patį ką konkurentas. Šeima irgi reikia rūpintis.O valdžiai savi rūpesčiai. Valdžia rūpinasi padidinti valstybės ūkio konkurentiškumą tarp kitų valstybių ūkių.. Kiek zirzimo būna kada Lietuva atsilieka nuo Estijos, ar ne? Kas kaltas? Valdžia kalta. Beje,ES valdžia irgi turi žiūrėti konkurentiškumo. Amerika,Kinija neleidžia atsipalaiduoti.
..teisingi reikalavimai……tik kas man pasakys,i koki,nors viena NS reikalavima ar kreipimasi buvo kada nors atsizvelgta……..nsesininku sposas visiems del visko rasineti,neturint anic jokios politines jegos – tas pat,ka vaikas sakytu….as viska tetei pasakysiu…….ar jie patys sau nejuokingi,tusciazodziautojai…..kas dar jais gali tiketi….
Visų „federacijų“ ar „konfederacijų“ veikla yra antivalstybinė, nes tai kagėbistų įkurtos priedangos kontoros. Kam reikalingas Lietuvoje čiučmekas, kuris kurs čia smulkųjį verslą ir naudosis visų mūsų sukurta infrastruktūra, kuri ir taip jau braška per visas siūles?!
Liepą gavau siuntimą pas specialistą į Santaros klinikas, laukiau 4 mėn. ir savaitę. Nuvykęs priimamajame sėdėjau 42 min., per tą laiką pas registratorę atėjo jauna juodaodė ir du pakistaniečio tipo jauni vyrai, visi jie įsitaisė priimamajame ir, akivaizdu, gavo paslaugą.
Tam, kad gaučiau siuntimą pas Santaros klinikų specialistą, savo „pramogų parke“ Karpol per 3 mėn. konsultavausi pas 6 vietinius specialistus, kurie taip nieko ir nekonstatavo. Nesiuntė tik pas chirurgą, psichiatrą ir ginekologą. Pastarojo, kiek žinau, poliklinika ir neturi. Tokių kaip aš, laukiančių priėmimo pas aukščiausio klasės gydymo įstaigos specialistus, Lietuvoje yra tūkstančiai, o čia, atvažiavo Dargio „chiebrantai“ iš čiučmekijos ir iš karto pas Santaros klinikų specialistus!
Tokie degeneratai kaip dargis & co, vežantys į Lietuvą čiučmekus, turėtų būti kabinami ant telegramstulpių Lelino prospekte! Tegul tie išsigimėliai moka deramą atlyginimą už darbą, tas milijonas lietuvaičių, pabėgusių į užsienį, sugrįš per kelis mėnesius.
Karo nugalėtojų, žmogau, karo nugalėtojų. O lietuviai pajėgūs ir arklį prezidentu išrinkt, jei tik gaus jų nurodymą.
tyčia stengiesi nukreipti dėmesį nuo pasaulyje vykstančio besaikio žmonių dauginimosi ir pertekliaus eksporto, tiek į karo nugalėtojų, tiek į pralaimėtojų kraštus.
Neskaitant pravardžiavimosi, rašai tiesą. Lietuviai specialistai tiesiog panikuoja dėl galimų kaltinimų užsieniečių negerbimu. Vakarų Europoje vykstantis atėjūnų antplūdis Lietuvoje vis dar vaizduojamas lyg Prancūzija ar Britanija būtų svetmose planetose, o ne toje pat ES.
Tikrai taip, labai tiksliai pastebėjote. Nebėra ką ir pridėti.
Savas lietuviškas verslas užsiima Lietuvos nutautinimu, ką anksčiau priskirdavome svetimtaučių okupantų piktai valiai. Verslui svarbus Lietuvos ekonominis klestėjimas. Kas toje Lietuvoje gyvens – ne verslo reikalas. Rūpinkimės savimi patys. Tautos išlikimas – lietuvių , o ne lietuviško verslo reikalas.