Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, vetavo Mokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymą ir grąžino jį LR Seimui svarstyti pakartotinai. Priminsime, kad minėtu įstatymu Seimo nariai leido mokėjimo paslaugų teikėjams (bankams, kredito įstaigoms) rinkti itin plačios apimties ir itin jautrius kliento duomenis. Į „Respublikos“ klausimus atsako Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
Redakcija: Viena iš valstybės funkcijų yra užtikrinti visuomenės socialinių interesų vykdymą. Tam mes turime Seimą, Vyriausybę, Prezidentą. Šiuo atveju visus abejojusius nustebino ryžtingai visuomeninio intereso pusėn stojęs Gitanas Nausėda. Pats buvęs ilgametis SEB banko darbuotojas, Prezidentas vetavo Mokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Šiuo atveju, klausimas būtų apie tautos išrinktus LR Seimo narius, kurie vietoj to, kad atstovautų Lietuvos žmonių interesams, stoja vis įžūlėjančių skandinavų bankų pusėn. Tai kas čia vyksta?
V.Budnikas: Į klausimą atsakyčiau klausimu: kiek tos valstybės dar turime? Ką galime dar patys savarankiškai spręsti, o kas mums jau yra uždrausta. Žinodami teisių apimtį, galėtume objektyviau atsakyti į klausimą, kas čia vyksta. O vyksta paprasti dalykai. Mokslas ir technologijų pažanga vystosi neįtikėtinu greičiu. Informaciją apie kiekvieną žmogų tapo lengvai prieinama. Dauguma žmonių ją pateikia savanoriškai socialiniuose tinkluose, skelbdami savo nuotraukas, asmeninius įspūdžius ir pomėgius, rašydami žinutes telefonu. Išmanūs telefonai leidžia nustatyti mūsų buvimo ir lankymosi vietas, susipažinti su mūsų gyvenamąja aplinka.
Naršymas kompiuteryje, žiūrimos TV laidos, filmai leidžia daryti išvadas apie tam tikrus mūsų pomėgius. Elektroninėje erdvėje atsidūrė jau ir žmonių sveikatos duomenys. Technologijų pažanga leidžia lengvai šia informaciją susisteminti. Taigi turint ją nesunku spręsti apie kiekvieno mūsų sveikatos būklę, pomėgius, asmeninius ryšius, lankymosi vietas ir kt. Ir tai liečia ne tik Lietuvos gyventojus. Tai globali problema. Logiška, kad visos valstybės šiuos duomenis naudoja pirmiausia visuomenės saugumo tikslams. Turiu galvoje policiją, specialiąsias tarnybas ir kt.
Problema ta, kad technologinių galimybių žinoti asmens duomenis neriboja joks įstatymas. Gali kilti ginčas tik dėl šių duomenų rinkimo ir kaupimo teisėtumo. O tai priklauso nuo valstybės įstatymų. Lietuvoje žmogaus privatų gyvenimas saugo Konstitucijos 22 straipsnis, skelbiantis, kad „žmogaus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“.
Taigi turime situacija, kai faktinės galimybės (technologijos) leidžia turėti išsamius duomenis apie kiekvieną žmogų, tačiau skirtingų valstybių įstatymai daro kliūtis šiems duomenims kaupti. Tai nepanaikina valdžios noro teisėtai kaupti išsamesnius žmonių duomenis. Neabejoju, dėl to ir atsirado globali iniciatyva šioms kliūtims pašalinti.
Kinijoje renkami milijonų žmonių DNR mėginiai, pirštų atspaudai, akies rainelės skenavimo ir kiti bioduomenys, kaupiami žmonių pirkimo įpročių, duomenys apie keliones ir kita asmeninė informacija. Visi ši informacija naudojama visuomenės valdyme – sukurta socialinių kreditų sistema, kuri leidžia valstybei stebėti savo piliečius, rūšiuoti juos į patikimus, mažiau patikimus ir nepatikimus, t. y. gerus ir blogus. Pvz., ji leidžia valstybei stebėti, kiek laiko praleidžiate žaisdamas vaizdo žaidimus (gal turite priklausomybę jiems), nustatyti, ar dažnai rūkote nerūkymo zonose, stebėti, ką perkate ir kur keliaujate, fiksuoti jūsų vairavimo taisyklių pažeidimus.
Susisteminti duomenys verčiami socialiniais balais, kurie priklausomai nuo asmens elgesio, gali kilti aukštyn arba kristi žemyn. Atitinkamai valdžia gali uždrausti nepatikimiems asmenims studijuoti geriausiuose universitetuose, drausti skristi lėktuvu ir pan.
Atkreipkite dėmesį, pagal mūsų Konstituciją tokie duomenys gali būti renkami tik pagal įstatymą („Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“). Būtent šiai teisinei kliūčiai pašalinti ir buvo skirtas minėtas įstatymas, kuris būtų leidęs viešai, be jokių slapukavimų rinkti informaciją bei asmens duomenis apie kiekvieną iš mūsų ir šiuos duomenis naudoti prieš mus, be nuogąstavimų, kad jie gali būti užginčyti teisme.
Prezidentas vetavo įstatymą, kuriam įsigaliojus bankas savo žinioje būtų turėjęs visų mūsų duomenis apie religines, politines pažiūras, duomenis apie mūsų priklausomybę partijoms, etninius, rasinius, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis, taip pat duomenis apie lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Bankams tai leistų vykdyti tikslines politikos funkcijas, kad jie galėtų kontroliuoti, ką žmonės gali ir ko negali turėti. Pinigai užprogramuoti kam jie skirti, pvz.: socialinės išmokos, vartojimo, maisto kuponai, kurie eigoje turėtų pakeisti grynuosius pinigus. Grynuosius pinigus, kurie suteikia mums saugumo, nepriklausomybės ir laisvės jausmą.
Toks įvairaus lygio politikų padlaižiavimas bankams, kurie aiškiai yra globalistų kuriamo pasaulio įrankis, neatsirado per vieną dieną. Kodėl Jūsų manymu Lietuvoje vyksta tokie dalykai, kad laisvi buvę mūsų šalies žmonės, savo žemėje verčiami būti bankų vergais?
Nėra abejonės, kad bankų veiklai nėra svarbi mūsų lytinė orientaciją, biometriniai ar genetiniai duomenys. Nuo žmogaus ūgio ar jo seksualinės orientacijos nepriklauso pastarojo mokumas ar gebėjimas atsiskaityti kredito kortele parduotuvėje už perkamą sviestą. Galimybė atsiskaityti grynaisiais daro visus tam tikra dalimi nepriklausomais nuo bankų. Todėl atsirado poreikis riboti atsiskaitymus grynaisiais, siekiant galutinio tikslo – apskritai eliminuoti grynuosius. Juos eliminavus, kiekvienas būtų priverstas sudaryti su bankais sutartis. O sutartyse būtų pvz., grafa: jūsų lytinė orientacija, politinės pažiūros ir kt. Neatsakius į šiuos klausimus, sutartis nebūtų pasirašyta. O žmogus neturėtų kortelės ir negalėtų nusipirkti netgi maisto produktų.
Akivaizdu, kad kova su terorizmu tėra tik priedanga. Įtampos visuomenėje pirmiausia yra naudingos valdžiai visuomenei valdyti. Jeigu įtampų nėra, galima jas inicijuoti. Visi gerai suvokiame mūsų visuomenėje eskaluojamos žmonių priešpriešos dirbtinumą. Karas Ukrainoje valdantiesiems suteikė pretekstą įvesti nepaprastąją padėtį visoje šalyje, nors galėjo ją įvesti tik pasienio rajonuose. Taigi svarbu, kad būtų šuo, o lazdą visada galima surasti.
Nors kova su terorizmu yra labai rimtas argumentas ribojant atsiskaitymą grynaisiais, tačiau už kelis tūkstančius eurų nei bombos, nei raketos nenusipirksi. Pastarasis projektas nėra beprotiškas. Idėja sukurti globalią pasaulio vyriausybę nėra iš fantastikos srities. Ją rasite Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Klauso Švabo planuose – skaitykite „Didysis perkrovimas“ ( The Great Reset). WEF šiuo metu plėtoja švarios energijos revoliuciją, kviečia naikinti privačią transporto priemonių nuosavybę. Anot WEF, toks pirmasis iš mąstymo pokyčių turėtų skatinti žmones „pereiti nuo turėjimo prie naudojimosi“. Tikėkimės, netrukus išgirsime ir kitokias siūlomas neįtikėtinas naujoves, nes Lietuvos vadovai nuolat dalyvauja šio forumo renginiuose.
-Tautiečiai paklausti, kuo skiriasi bankininkas nuo reketininko, kreivai šyptelėję atsako, kad su pastaraisiais dar buvo galima tartis. Be to ilgainiui ir teisėsaugininkai padėdavo…
O ką daryti dabar, po dviejų D. Grybauskaitės prezidentavimo kadencijų, kada ji dirbdama kartu su konservatoriais, savo ir jų įtakon pajungė visas teisėtvarkos struktūras, o jos rinkimų štabo vadovas V. Vasiliauskas tapo Lietuvos banko vadovu. Dabartinis banko vadovas G. Šimkus pasipūtimu ir ambicijomis buvusiam prieš tai – nenusileidžia. Ar dabartinis prezidentas G. Nausėda gindamas visuomeninį interesą vienas gali pastatyti bankininkus į vietą?
-Neturėtume apsiriboti savo kiemu ir žiūrėti į raudoną skudurą, tarsi bulius, kuris nemato jį laikančios rankos. Bankai tėra reklaminė iškaba, siekiant įteisinti kiekvieno asmens duomenų kaupimą. Prie bankų informacijos prieigą turi ir kai kurios valstybės institucijos. Gal ne visa apimtimi, tačiau tikrai turi. Ši apimtis laikui bėgant gali būti plečiama. Tai yra globalus procesas, kurio tikslas turėti ir kaupti kuo išsamesnius ir kuo daugiau duomenų apie kiekvieną žmogų. Nei G.Nausėda, nei D. Grybauskaitė šio proceso nesustabdys.
Kita vertus, visuomenėje išsikerojo ydingas požiūris, kad vienas lyderis gali sustabdyti arba pakeisti šalyje vykstančius politinius procesus. Generolai ir karvedžiai be armijos tėra eiliniai. Šalies vadovų armija – tai visuomenė. Bet mūsų rinkėjai, išrinkę Seimo narius, sėdi prie televizoriaus ir dejuoja, kad išrinktieji nedaro to, ką yra žadėję. Bet nesusimąsto, kad jie patys dėl to kalti, nes nenori pakilti nuo sofos ir kažką daryti, kad išrinktiesiems būtų neparanku nevykdyti savo pažadų.
Dažnai girdžiu sakant, kad šio ar ano teisėmis niekas nesirūpina, nors visos teisės pirmiausia turėtų rūpėti pačiam žmogui, kuris dėl jų aimanuoja. Dažnas nė piršo nepajudina ir spokso į televizorių, kai valdžia grasina suvaržyti žodžio ar judėjimo laisves, kai mėgina atiminėti vaikus iš tėvų, nors socialiniai tinklai ir ūžia nuo daugybės pasipiktinimo balsų – kažkoks nesubrendęs požiūris į visuomenę ir valstybę.
Pasakysiu tiesmukiškai: turime visiems vienodai skirtus instrumentus, kuriais galime laisvai naudotis. Turiu galvoje rinkimų, susirinkimų, žodžio ir kitas laisves. Bet šios laisvės nėra duotybė. Jas reikia saugoti ir ginti. Beteisė visuomenė panaši į vergų sambūrį. Dėl to visi privalome kovoti ir ginti kiekvieną savo teisių ir laisvių pėdą. Ne dejuoti, o veiksmingai reikšti valią dėl bankų mėginimų apriboti mūsų teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais, mėginimų pažeisti mūsų teisę į privatumą ir kt. Tai nenutrūkstamas procesas, kuriame nėra vietos poilsiui, kitaip vieną rytą pabudę sužinosime, jog privalome deklaruoti vietas, kuriose šiąnakt nakvojome.
Tai visai nebejuokinga. Seime neokomunistinio kvaišalo prisiuostę veikėjai jau siūlo legalizuoti ne tik narkotikus, bet numatyti baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius be išreikšto laisvanoriško sutikimo – lytinius santykius mėgina reglamentuoti “Sutikimo seksui“ įstatymu.
Dar truputėlis kantrybės arba abejingumo ir greitai sulauksime ne tokių odiozinių pasiūlymų. Dėl kviečiu vyti iš galvos bet kokias mintis, kad mūsų laisves apgins Nausėda arba Grybauskaitė, jei patys į gyvenimą žvelgsime į gardą užspeistų gyvūnėlių akimis.
