Laima Kalėdienė
Seime labai netrukus rengiamasi priimti „patobulintą“ asmenvardžių rašybos su raidėmis su svetimais diakritiniais ženklais įstatymą, antrąją Dobrovolskos įstatymo seriją.
Kaip tik tam metui surengtas teismo posėdis, kuriame konstatuota:
- Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį priimta nutartimi nusprendė, kad Lietuvos pilietis turi teisę asmens dokumentuose vardą ir pavardę rašyti naudojant raidę „w“, bet atmetė pareiškimą dėl raidės su diakritiniu ženklu
- Pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.
- Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
- Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog dabar įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šie ženklai būtų galimi, jeigu tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). […]
- Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad VLKK nėra pateikusi aiškios pozicijos dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.
Daugiau informacijos ČIA.
„Lietuvos pilietis turi teisę asmens dokumentuose vardą ir pavardę rašyti naudojant raidę „w“…“
Manau, čia vis dėlto labiau tiktų pusdalyvis „naudodamas“. Dabar sakinys skamba taip, tarsi būtų pažodžiui išversta forma „ispolzuja“.
Ir bijau, kad kalbos konstrukcijos yra svarbiau už raides.
Post scriptum. Ir beje, nesuprantu, kokia prasmė rašyti pačias raides kabutėse? Suprasčiau, jei kabutėse būtų tos raidės pavadinimas, pavyzdžiui, raidės w pavadinimas yra „dviguba vė“. O rašyti pačią raidę kabutėse atrodo kvailai.
Agentūra nepaviešinta. Ir nenuostabu, kad ir vėl siūlomas Lenkijos imperialistiniams siekiams palankus įstatymas. Kodėl siūlomos tik lenkiškos raidės su raidkeitiniais (diakritiniais) ženklais, kai yra latviškos, vokiškos ir dar daugelio kitų kalbų? O gi todėl, kad siekiama prastumti ne Lietuvai, o tik vienai valstybei palankius įstatymus. Tai yra tarpukario Vilniaus krašto okupacinės politikos tąsa. Vakar – trys ne valstybinės kalbos raidės. Tai lenkiškų pavardžių rašymo ne valstybine kalba problemos neišsprendė. Šiandien – trys raidės su raidkeitiniais ženklais. Ir pietryčių Lietuvos gyventojai save vis labiau tapatina su pietų kaimynine šalimi. Ryt -autonomija, o poryt NPLR arba karas Donbaso pavyzdžiu. Ar mums to reikia?
O lietuvišką rašyba ‘Trumpas’, kaip traktuoti:
1. Su diakritiniu ženklu?
2. Be diaktitinio ženklo?
3. Ar PUSIAU diakritiniu ženklu, a?
Kadaise, teisingai buvo pastebėta:
— kad tos trys raidelės tik pradžia.
— nuolaidžiavimas skatina apetitą.
— antro skruosto atsukimas prie taikos neveda.Antro skruosto atsukimas veda prie kolapso.