Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, siekiant išsaugoti specialistus, gerokai padidinti atlyginimai: gydytojo atlyginimas jau siekia 2,5-3 tūkst. eurų, slaugytojų – tūkstantį eurų.
„Nuo birželio mėnesio mūsų ligoninėje ženkliai didėja atlyginimai medikams, nes norime išsaugoti savo specialistus, kad jie neemigruotų į kitas šalis ar į privačias klinikas. Antraip negalėsime normaliai funkcionuoti kaip gydymo įstaiga“, – pranešime cituojamas prof. Arūnas Germanavičius, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) vadovas.
Vidutiniškai, Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, gydytojų ir slaugytojų atlyginimai šalyje turi būti padidinti atitinkamai iki 1877 ir 952 eurų. Pasak prof. A. Germanavičiaus, jei ligoninė nori pritraukti geriausius specialistus, motyvuotus siekti aukštų gydymo rezultatų, turi ieškoti būdų mokėti daugiau.
„Už birželį mūsų medikai jau gaus ženkliai didesnius atlyginimus, gydytojai – psichiatrai – nuo maždaug 2,5 tūkst. iki 3 tūkst., o slaugytojai – po tūkstantį eurų. Visi šiemet skirti papildomi pinigai iš teritorinės ligonių kasos bus skirti tik darbo užmokesčio fondui”,- kalbėjo ligoninės vadovas.
„Kažkodėl investicijomis į sveikatos apsaugą mūsų šalyje įprasta laikyti ligoninių, poliklinikų remontus, įrangos pirkimą, bet pamirštama apie svarbiausią gydymo faktorių – gydytojus ir slaugytojus. Jei medikai turės galimybę dirbti, bet nepervargti, kelti kvalifikaciją, valstybė sutaupys, nes daugiau ligonių sugrįš į normalų gyvenimą, o ne į palatas. Be to, orus atlyginimas yra puikus priešnuodis prieš įvairius „atsidėkojimus” vokeliuose”,- kalbėjo RVPL vadovas. Jis tikisi, kad ilgalaikiai atlyginimų didinimų planai kartu su kuriamomis kitomis motyvacinėmis priemonėmis pavers RVPL vienu iš geidžiamiausių darbdavių viešajame sektoriuje.
Iš viso ligoninė šiemet tikisi papildomai iš teritorinių ligonių kasų gauti maždaug 720 tūkst. eurų, iš jų beveik trečdalis (31,18 proc.) bus sumokėtas „Sodrai“.
Pasak ligoninės pranešimo, kartu su atlyginimų pertvarka RVPL pradėjo ir darbo procesų bei išlaidų optimizavimą. Ketinama sumažinti dokumentų tvarkymui skiriamą medikų laiką, kad jo pakaktų bendravimui su pacientais, optimizuoti darbo krūvius ir pradėti efektyviai valdyti turimus išteklius, atsisakyti nereikalingų funkcijų, susitelkti į pagrindinį įstaigos tikslą – gydyti žmones.
Už ligoninės vadybos pertvarką atsakingas vadovo patarėjas Danas Bakša sako, kad gydymo įstaiga turi ne tik laukti, kol kažkas papildomai duos pinigų, bet ir pati ieškoti būdų, kaip optimaliai skirstyti turimas lėšas, kad jų užtektų ir didesniems atlyginimams, ir kvalifikacijai kelti.
„Kiekviena ligoninė turi teisę apsispręsti, ar jos vadovui svarbiau reprezentatyvus įstaigos automobilis, ar dešimčiai slaugytojų mokėti didesnę algą. Mes renkamės pastarąjį variantą. Atlyginimų priedai darbuotojams turi atitikti jų darbo krūvį ir kompetencijas, o ne sugebėjimą įsiteikti vadovybei. Jei šie principai savaime suprantami versle, kodėl taip sunkiai prigyja valstybinėse ligoninėse?”- klausia D. Bakša.
