2024-11-25, Pirmadienis

Ričardas Kalytis. Knyga apie mūsų “karą po karo“.

Nauja knyga pasklido po pasaulį anglų kalba apie mūsų “karą po karo“. Jau turbūt niekas asmeniškai nebeprisimena skaudžios kruvinos epochos, kurioje lietuviai kariavo su okupantu ir jų padėjėjais.

Jie gynė Lietuvą, kurios nebuvo, ji buvo ištrinta iš pasaulio žemėlapių. Liko tik meilė Lietuvai. Ta karšta meilė vedė Lietuvą į iš anksto pralaimimą karą, aukojant savo gyvybę.

Sunku suskaičiuoti kiek kovotojų žuvo šiame kare, kiek pateko į kalėjimus, lagerius, tremtis.

Šitą gyvenančią kartą pasiekė gyvųjų žmonių pasakojimai. Bet ar pakankamai mes paliekame įrašytą medžiagą ateinančioms kartoms?

Niekas neparašė romano apie šitą didvyrišką karą. Nebeliko rašytojų. Priešai pasistengė, kad neliktų net šaknų iš kurių atželtų nauja karta rašytojų.

Būdamas 14 metų patekau Utenos KGB požemyje po budelio kojom. …ant cemento grindų paguldytas kniūbsčias, ant „letenėlių”, prispaustų kareiviškais batais. Budelis storu kabeliu “tiešyjasi“ šniodamas per nuogą nugarą (tai nebuvo pati žiauriausia kankynė). Tada prisiekiau: kai užaugsiu, tapsiu rašytoju, parašysiu knygą.

Užaugau Sibire, rašytoju tapau 1999 m. Išleidau romaną “Karklų Rožės“ (leidykla „Alma littera“.) Tikėjausi, kad pasipils romanai, panašūs į daugiatomį “Tichij Don“.

Nepasipylė, tačiau tokio romano tauta laukė.

Utenoje per spektaklį pagal mano romaną “Verksmo vieta“ žmonės  bučiavo mane, dėkojo. Bet Lietuva  „susiraukusi” tylėjo. O galėjo tai būti  naujos Lietuvos rašytojų kartos gimimo pradžia.

Pasiturinčių žmonių prašiau materialinės paramos, rūpėjo paskleisti po pasaulį žinią apie mažai žinomą  lietuvių kovą po karo.

Veltui, net Valstybė nepadėjo.

Juodžiausiais laikais Lietuva turėjo tokį rašytoją J. Baltušį.

O ar žinote, koks yra šių laikų rašytojas?

Aš nežinau. Bet Prezidentūra išrinko geriausią ko  KGB siūlais apraizgytą knygą M. Ivaškevičiaus “Žali“.

Labai gaila tokio žeminančio išėjusių ir  išeinančių į Amžinybę partizanų prisiminimo.

Vis tik visam pasauliui yra išleista knyga “The Willow Roses“.

P.S. Mano romanų redaktorė šviesaus atminimo Sigita Papečkienė prasitarė: “buvo nuobodus laikmetis “senis po laikrodžiu“, kai rašytojai neaiškiai mykė, bijodami pasakyti tai, ką norėjo. Aš laukiau rašytojo. ..“.

Knygą “The Willow Roses“ po pasaulį platina į kompanija “Amazon“

Ją galima įsigyti  “info@pasauliospalvos.lt

Autorius yra J.  Žemaitės premijos laureatas

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šeštoji (lapkričio 25) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė eilę smūgių Bryansk, Kaluga ir Kursk srityse. Pastarojoje ATACMS raketomis atakuotas Khalino...

Lenkijos konservatyvioji opozicinė partija kandidatu į prezidentus iškėlė istoriką

Varšuva, Lenkija (AP). Lenkijos konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“, kuri mėgina susigrąžinti praėjusiais metais prarastą valdžią, sekmadienį savo...

Paryžiuje atidengtas Lietuvos partizanų vado J. Lukšos-Daumanto atminimo ženklas

Lapkričio 23 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną buvo atidengta vieno žymiausio Lietuvos partizano Juozo Lukšos atminimo lentelė jo...

Edvardas Čiuldė. Kas čia yra Vingių Jonas, o kas – sofistai?

Jeigu labai norisi, su pritemtos vaizduotės pagalba Remigijų Žemaitaitį galima pavadinti Vingių Jonu, tačiau net ir labai norint,...