2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Robertas Ramanauskas. Įvyko streikuojančių mokytojų mitingas Vilniaus Kudirkos aikštėje

Vakar įvyko streikuojančių mokytojų mitingas Vilniaus Kudirkos aikštėje. Jame buvo ir vienas kitas Seimo narys, viceministras. Streikas nenutrūko, nors pirmadienį streikavę mokytojai grįš į pamokas. O kokios streiko pamokos?

Pirma, kad neapgalvotų stumiamų reformų iššūkiai sukėlė švietimo įstaigose tokią įtampą, kad socialiai aktyviausių mokytojų kantrybė baigėsi.

Antra, streikas, jo metu vykusios derybos, diskusijos, forumai parodė, kad vadinamojo socialinio dialogo mūsų visuomenėje nėra, jo netgi yra vengiama, prisidengiant administracinių resursų teikiamu pranašumu.

Trečia, streiko metu išryškėjo užsisenėjusios Lietuvos švietimo sistemos problemos. Kas itin svarbu, kad neišsprendus senųjų ir jas maskuojant nauju švietimo kaitos vajumi, jų daugėja, gilėja, bet ŠMSM dažniausiai jas pateikia kaip dar vieną sėkmingą proveržį.

Ketvirta. O ko išmoko politikai, tiek pozicija, tiek opozicija? Pirmiesiems atrodo, jog jie nugalėjo. Antriesiems tarsi radosi galimybė ar net pretekstas įgelti valdantiesiems. Neįsitikinęs, kad abiem politikų grupėms paaiškėjo, jog situaciją tiek konkrečiai švietime, tiek ir apskritai socialinėje sferoje, ypač viešajame sektoriuje reikia jau ne tiek taisyti, kiek gelbėti.

Beveik simboliška, kad greta streikuojančių mokytojų atsistojo Migracijos tarnybos ir pasieniečių pareigūnai. Visos trys tarnybos turi symtrateginę reikšmę. Visose trijose dirbantys nepatenkinti nei darbo atlygiu, nei darbo sąlygomis, nei savo statusu. Tik ar užteks politinės išminties tai suvokti, nes kartais medžioklės reikmenų klausimas įstatymų leidėjams yra svarbesnis už nacionalinį saugumą ir pilietinį atsparumą, kurio pagrindai padedami mokyklose ir šeimose. Beje, šeimos, mokinių tėvai neparodė deramo dėmesio švietimo problemoms, nors turėtų būti dar labiau suinteresuoti nei pedagogai.

O gal švietimo problemas išspręs valstybės finansuojamų privačių mokyklų tinklas!? Gal būtent to ir siekiama? Man, kaip senam istorijos mokytojui darosi smalsu, ar mano kartos mokytojai netapsime dar gerai dirbančių, o ne socializacijos centrais virtusių valdiškų mokyklų paskutiniais mohikanais. O ką manote jūs?

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Neįtikėtina telefonų evoliucija

Šventinėmis dienomis ypač padaugėja bendravimo telefonu. Kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą, puikiai rodo telefonų evoliucija. Pirmasis pokalbis telefonu...

Vladimiras Laučius. Kas laukia Tėvynės sąjungos

Prieš tris mėnesius parašiau straipsnį apie artėjusius Seimo rinkimus: „Paskutiniai rinkimai Landsbergio partijai” (jį galima rasti 15min.lt). Jame...

Už valdžios satyrą teisiamas Vokietijos žurnalistas: „Šis procesas vieną dieną baigsis kairiųjų-žaliųjų diktatūra“

Davidas Bendelsas yra žurnalistas, nuo 2017 m. dirbantis alternatyvaus ir patriotinio internetinio žurnalo „Deutschland-Kurier“ vyriausiuoju redaktoriumi. Su juo...

Edvardas Čiuldė. Kur gali nuvesti Konstitucinio teismo neklaidingumo dogma?

Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) jau yra tapęs ideologinės programos įgyvendinimo ir politinės kovos įrankiu – tai akivaizdus faktas. O...