Pastaruoju metu spaudoje mirgėte mirga antraštės apie vykdomus arba planuojamus pradėti vykdyti valstybinių pastatų remontus, modernizavimo projektus ar naujas statybas. Tai ir Nacionalinis stadionas, „Tautos namai“, „Vilnius Connect“, oro uostai, ministerijų pastatų, teismų, kitų institucijų remontai ir net gyvūnų globos namų atnaujinimas už 2,67 mln. eurų. Statybų (remontų) projektai finansuojami valstybės (savivaldybių) biudžeto, RRF ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat naudojant kitus finansinius mechanizmus.
Finansų ministerija pripažįsta, kad investicijos į statinius ir kitus pastatus 2023 metų sausį–rugsėjį buvo 14,7 proc. didesnės. Kad statybų apimtys auga patvirtina ir Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys. Per 2023 m. II ketvirtį statybos darbų buvo atlikta už 1.399,6 mln. eurų, o III ketvirtį jau už 1.593,7 mln. eurų. 2023 metais per tris pirmus ketvirčius statybos darbų buvo atlikta beveik 18 proc., o inžinierinių statinių net virš 35 proc. daugiau lyginant su 2022 metais. Ir tai yra didžiausiosios atliktų statybos darbų apimtys nuo 1998 metų.
Matant atliktų statybos darbų apimtis peršasi išvada, kad 2022 ir 2023 metai buvo statybų aukso amžius.
Valstybė finansuoja ir remia daug statybos projektų, taip siekiama palaikyti ekonomikos gyvybingumą, tačiau jeigu statybų ar bet kurio kito sektoriaus rėmimas nebus pagrįstas ekonominiais vertinimais, gali pradėti kilti statybos ar kitų darbų, prekių ir paslaugų kainos. Didėjant statybų apimtims, nesudaromos prielaidos mažėti į rekordines aukštumas pakilusioms būstų kainoms, nors būsto įperkamumas yra žemiausiame lygyje per pastaruosius 10 metų.
Suprantu ir palaikau, kad valstybė, norėdama išvengti neigiamų padarinių ekonomikai, privalo savalaikiai reaguoti ir šalinti veiksnius, kurie gali reikšmingai paveikti kurį nors sektorių. 2023 metais sparčiai augo statybos darbų apimtys, todėl tikėtina, kad Vyriausybė „įjungė“ statybų sektoriaus finansinio skatinimo mechanizmus. Visgi, viešų diskusijų ar argumentavimo apie poreikį ir būtinumą „gelbėti“ statybų sektorių viešoje erdvėje nesigirdėjo.
Statybos darbų apsukos buvo didinamos, tuo metu, kai pramonės gamyba traukėsi. Per pirmus devynis 2023-iųjų metų mėnesius, lyginant su 2022 m. sausiu – rugsėju, gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje, atmetus naftą, nukrito 5,6 proc. Jeigu ekonomikos stagnacija tęstųsi 2024 metais, tai tokių probleminių „židinių“ gali atsirasti ir daugiau. Nereikia pamiršti, kad tvirtinant 2024 metų valstybės biudžetą taip ir liko iki galo neįspręstos streikuojančių mokytojų bei žemdirbių problemos, gynybos finansavimo ir kiti klausimai. Nors karo grėsmė ypač aktuali, tačiau valstybė kaip niekad noriai investuoja į plytas ir tai buvo daroma rekordiniu tempu.
Ar toks statybų sektoriaus skatinimas subalansuotas kitų sektorių atžvilgiu ir ar tai neiškreips ekonomikos procesų ateityje? Kaip pavyzdį galima paminėti, Kinijos nekilnojamo turto ir statybų sektorius, kurie susiduria su problemomis dėl perteklinių statybų, sumažėjusios paklausos, statybų bendrovių įsiskolinimo. Nekilnojamojo turto krizė daro didelį neigiamą poveikį visai Kinijos ekonomikai.
O su kokiomis problemomis statybų sektorius susiduria Lietuvoje?
Analizuojant VDA pateikiamą informaciją apie veiksnius, ribojančius statybų veiklą (žr. grafiką), galima daryti išvadą, kad finansiniai ir kiti sunkumai nėra reikšminga problema. Šiuo metu didžiausia problema – mažėjanti paklausa. Tačiau net ir ši problema neprimena jos masto tuo metu kai 2015 metais buvo sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas. Apie statybų sektoriaus problemas bei jų mąstą buvusias per finansų krizę šiuo metu net neverta kalbėti, nes šiandieninė situacija ekonomikoje nėra panaši į buvusią per finansų krizę.
Kad statybų bendrovės nesusiduria su finansiniais sunkumais patvirtina ir VDA renkami duomenys apie inicijuotus bankrotus. Statybos įmonių bankrotų per 2023 metų pirmus tris ketvirčius, lyginant su 2022 metų pirmais trimis ketvirčiais, sumažėjo 17,3 proc.
Toks bankrotų mažėjimas yra ne tik todėl, kad 2023 metais išaugo finansavimas statyboms. 2022 metais statybų bendrovės turėjo galimybių sukaupti „padorią“ finansinę pagalvę, nes būstų kainos kilo sparčiau nei statybų sąnaudos. Tikėtina, kad statybų bendrovės su finansiniais sunkumais nesusidurs ir 2024 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 metais Lietuvoje investicijos papildomai augs dar 3,5 proc.
Didėjančios investicijos 2023 metais leido palaikyti stabilią Lietuvos ekonomiką, bet, ar šios investicijos buvo tvarios ir ar nebuvo sukurtas nekilnojamojo turto perteklius (burbulas) tikėtina pamatysime dar iki 2024 metų galo. Tuo tarpu jau dabar verta atkreipti dėmesį į pirmus pavojaus ženklus nekilnojamojo turto rinkoje. 2023 metais nekilnojamojo turto sandorių sumažėjo 13,4 proc. lyginant su 2022 metais. Butų ir individualių gyvenamųjų namų sandorių 2023 metais buvo sudaryta mažiau 13,9 proc. lyginant su 2022 metais. O jei lygintume 2023 metais buvusį butų ir individualių gyvenamųjų namų sandorių skaičių su buvusiais 2021 metais, tai tokių sandorių mažėjimas yra net 26,1 proc. Nerimą kelia ir ekspertų išvados, kad užsienio investuotojai, kuriuos domina komercinis nekilnojamasis turtas, atsitraukia iš Lietuvos. Užsienio investuotojai yra įsibaiminę netoliese vykstančio karo ir neapibrėžtumo ekonomikoje.
Mažėja ne tik nekilnojamojo turto sandorių. 2023 metais mažėjo privatus vartojimas, taip pat krito ir eksporto apimtys. Europos Centrinis Bankas kol kas tebekalba apie poreikį išlaikyti esamą palūkanų lygį, todėl tikėtina neišsipildys dalies Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl palūkanų normų ženklaus sumažėjimo 2024 metais. O kur dar didėjančios geopolitinės rizikos ir Artimuosiuose Rytuose besitęsiančios įtampos galimas poveikis naftos kainoms, tiekimo grandinėms ir infliacijai, nes didėja laivybos sąnaudos.
Visos šios aplinkybės ir tikėtinas infliacijos augimas ypač dėl nuo 2024 m. sausio 1 d. padidėjusių akcizų bei išaugusio PVM maitinimo verslui, toliau mažins Lietuvos gyventojų galimybes įsigyti vis brangstantį nekilnojamąjį turtą ir ilgalaikėje perspektyvoje gali neigiamai paveikti ne tik nekilnojamojo turto rinką, bet ir visą Lietuvos ekonomiką.
