Interneto portaluose plačiai reklamuojamas būsimas Ministerijų miestelis Goštauto g. ir džiaugiamasi numatomais įgyvendinti racionaliais ir efektyviais turto valdymo sprendimais. Tačiau taip primygtinai peršamas „efektyvumas“ yra abejotinas ir miglotas. Kadangi per miglą sunku įžvelgti naujojo Goštauto kvartalo naudos visuomenei, todėl kyla daugybę klausimų.
Esminis klausimas, kaip nutiko taip, kad Ministerijų miestelio kaina nuo planuotų 35 mln. eurų išaugo iki 168 mln. eurų. Vyriausybė dar 2020 metais atidėjo Ministerijų miestelio projekto įgyvendinimą, kadangi jau tuomet kilo abejonių dėl dvigubai išaugusios Ministerijų miestelio statybų kainos pagrįstumo (kaina nuo 35 mln. eurų tuomet buvo padidėjusi iki 67,2 mln. eurų). Dabar kaina išaugusi beveik penkis kartus, tačiau klausimų dėl pabrangimo pagrįstumo kažkodėl niekam nekyla.
išlaidos didės net 1,15 mln. eurų (nuo 2,85 mln. iki 4,0 mln. eurų per metus)
Ne ką mažiau stebina ir teiginiai apie planuojamus sutaupyti 3 mln. eurų per metus. Susipažinus su Vyriausybei pristatyta Ministerijų miestelio vystymo galimybių studija akivaizdu, kad į Goštauto kvartalą perkeltų ministerijų išlaikymo išlaidos ne sumažės, bet padidės. Galimybių studijoje juodu ant balto parašyta, kad išlaidos didės net 1,15 mln. eurų (nuo 2,85 mln. iki 4,0 mln. eurų per metus).
Taip pat keisti įtikinėjimai, kad Ministerijų miesteliui statyti nereikės valstybės biudžeto lėšų. Pagal viešai prieinamą informaciją akivaizdu, kad pardavus dabar ministerijoms „netinkamą“ turtą už 152 mln. eurų, reikės papildomai ne mažiau kaip 16 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Nors viešai skelbiama, kad Ministerijų miestelio pirmasis statybų etapas kainuos 16,185 mln. eurų, tačiau dėl kažkokių priežasčių neviešinama detali visų išlaidų sąmata, kurioje matytųsi ne tik kiek lėšų jau buvo išleista šiam projektui, bet ir kiek dar planuojama išleisti, iki to momento, kol bus įrengtos darbo vietos bei sutvarkytas kitas gerbūvis ir ministerijų darbuotojai galės persikelti į naujas darbo vietas. Taip pat kyla rimtas susirūpinimas dėl to, kad viešai nutylima tikroji planuojama pirmojo etapo statybų kaina. Vyriausybės nutarimu yra įteisinta 19,422 mln. eurų pirmojo etapo kaina (žr. 372 Dėl Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projekto aprašo patvirtinimo (lrs.lt) šiame nutarime numatytas galimas 20 proc. nuokrypis, skaičiuojant nuo 16,185 mln. eurų).
Nors nepriklausomi ekspertai neįvertino tokio projekto tikslingumo ir ekonominio pagrįstumo, tačiau panašu, kad valstybės pinigų šiam projektui tikrai negailima. Jau dabar yra išleista (pasirašyta sutarčių) už ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų ir tai tik skaičiuojant išlaidas pagal viešai prieinamą viešųjų pirkimų ir kitų interneto portalų skelbtą informaciją (žinomos šios išlaidos: UAB „Eurointegracijos projektai“ – ministerijų miestelio investicinis projektas – 65 tūkst. eurų; galimybių studija – 47 tūkst. eurų; M. Marozo ekspertinės paslaugos – 9 tūkst. Eur; įmonė „Akiračiai“ – Žvalgomieji archeologiniai tyrimai – 18,15 tūkst. eurų; UAB „Do Architects“ – Pastatų Goštauto g. 11, Vilniuje, atnaujinimo (modernizavimo) projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos – 96,8 tūkst. eurų; Architektų sąjunga – architektūrinio konkurso organizavimas – 64,7 tūkst. eurų; o kur dar rengti geologiniai tyrimai, projekto reklama, atlygis Turto bankui ir kt.). Už tokią sumą būtų galima atnaujinti ne vieną pastatą, skirti mokytojams ar kelių remontui.
pirmajam statybų etapui planuojamų pasiskolinti apie 11 mln. eurų, palūkanoms reikės ne mažiau kaip 5,6 mln. eurų
Kas dar nutylima. Ogi tai, kad dėl pirmajam statybų etapui planuojamų pasiskolinti apie 11 mln. eurų, palūkanoms reikės ne mažiau kaip 5,6 mln. eurų ir visa tai apmokės ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai. Ir tokių nutylėjimų arba nepasakymo iki galo pilna. Turto banko atstovai neatskleidžia informacijos apie tai kokia yra tikroji sandorio (sandorių) su UAB „Do Architects“ suma. Nors viešai teigiama, jog Goštauto g. 11 pastato projektiniai pasiūlymai bus rengiami už 80 tūkst. eurų, tačiau viešųjų pirkimų portale galima rasti informaciją, kad tikroji sutarties su UAB „Do Architects“ suma yra 96,8 tūkst. eurų.
Reklamuojant projektą niekur nenurodoma, kas apmokės ir kiek kainuos kompiuterinių tinklų įrengimas, biuro technikos ir baldų įsigijimas, perkraustymas į naujas patalpas, taip pat nenurodoma koks bus atlygis Turto bankui ir pan. Remiantis nekilnojamo turto atnaujinimą reglamentuojančiais teisės aktais, iš nekilnojamajam turtui atnaujinti skirtų lėšų anksčiau paminėti įsigijimai negalimi. Vadinasi darbo vietų įrengimas padidins pirmo etapo projekto biudžetą (16,185 mln. eurų) dar apie 3 mln. eurų.
Dar viena svarbi ir nutylėta aplinkybė, t. y. nenurodoma kiek yra numatyta lėšų kompensacijoms valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 p. numatyta, kad valstybė turi užtikrinti „saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą“.
Kadangi Ministerijų miestelio projekto koncepcijoje numatoma įrengti tik 60 proc. saugių ir sveikatai nekenksmingų darbų vietų, todėl likusiems 40 proc. valstybės tarnautojams prireiks lėšų iš valstybės biudžeto kompensacijoms už asmeninės įrangos ir priemonių naudojimą. Taip pat niekur nenurodoma kiek reikės lėšų kompensacijoms atleidžiamiems iš darbo tarnautojams, kurie atsisakys keltis į Goštauto kvartalą (kompensacijų tikrai prireiks, kadangi moksliniais tyrimais įrodyta, kad atviro tipo darbo vietos negali būti laikomomis saugiomis ir nekenksmingomis sveikatai).
Jeigu apsimestume, kad nieko nesuprantame apie planuojamas išleisti sumas šiam projektui ir pirmo etapo kainą laikytume tik 16,185 mln. eurų sumą (į kurią neįtraukiamos jau ankščiau paminėtos darbo vietų įrengimo, palūkanos ir kt. išlaidos), tai pastatų esančių Goštauto g. 11 kapitalinio remonto kaina greičiausiai būtų apie 40 proc. didesnė nei rinkoje kitų objektų atliekamų kapitalinio remonto kainos (pvz. jeigu palygintume su Turto banko už 7,8 mln. eurų planuojamu atlikti Panevėžio „Sodros“ pastato remontu). Ir tai dar ne viskas, kadangi bus įrenginėjamos atviro tipo darbo vietos su daug atvirų salių, tai statybų rangovams nereikės atlikti daug darbų (nereikės statyti dalies sienų, pertvarų ar kitų brangiai kainuojančių sprendinių).
galimai dirbtinai išskaidomi projektavimo ir statybos (remonto) darbai
Dėl Ministerijų miestelio projekto vykdymo ir jo tikslingumo kyla ir daugiau klausimų, pvz. kodėl galimai dirbtinai išskaidomi projektavimo ir statybos (remonto) darbai, ar taip nesiekiama išvengti tam tikrų teisės aktuose numatytų procedūrų; tiek iš vidaus, tiek iš išorės atrodo, kad pastatas Goštauto g. 11 yra avarinės būklės, todėl kyla klausimas kodėl Turto bankas neviešina šių pastatų būklės vertinimo ataskaitos, ar kas nors nėra slepiama. Neaišku kaip buvo nustatyta pirmame etape numatytų iškraustyti ministerijų pastatų planuojama pardavimo kaina – 40,364 mln. eurų. Jeigu palygintume šią planuojamą pardavimo kainą su dar 2020 metais Lietuvos pašto parduotu pastato Gedimino pr. kaina, tai ministerijų pastatų vieno kvadratinio metro pardavimo kaina būtų apie 20 proc. mažesnė nei parduoto Lietuvos pašto pastato (ir toks skirtumas neįvertinus to fakto, kad nekilnojamasis turtas per 2020-2023 metus ženkliai pabrango).
Klausimas ar tokiu būdu nesiekiama dirbtinai sumažinti planuojamų parduoti pastatų kainos; kodėl niekur neskelbiama kas domisi (domėjosi) šių pastatų įsigijimu; nenurodoma kiek kainuos viešojo transporto pakeitimo sprendiniai dėl Ministerijų miestelio atsiradimo itin judrioje Vilniaus vietoje, ar bus įrengiamos antiterorizmo priemonės (slėptuvės, apsaugos barjerai ir kt.), kaip bus sprendžiamas ir kiek kainuos variu užterštos teritorijos sutvarkymas ir kt.
Migla virš Ministerijų miestelio tokia didelė, kad turbūt ne veltui Turto bankas šį Goštauto g. kvartalą yra pavadinęs Vilniaus piktžaizde. O kur dar šiame kvartale sklandančios buvusių tačiau sunaikintų kapinių dvasios. Gali būti, kad jos nerasdamos ramybės nuolat jaukia šio kvartalo vystymo planus (analogiška situacija su ant kapinių pastatytais Vilniaus sporto rūmais). Spėju, kad ateityje bus įveiklintas ne tik Ministerijų miestelis, bet ir valstybės kontrolės bei teisėsaugos institucijos.
