Kas valdo pasaulį? Permaininga dominavimo istorija
Ijano Bremerio (Ian Bremmer) straipsnį tokiu pavadinimu atsitiktinai aptikau naršydamas internete. Jis buvo patalpintas tinklalapyje Gzeromedia.com. Straipsnis man pasirodė įdomus.
Autorius, Kolumbijos universiteto (JAV) profesorius, rašytojas ir verslininkas, rašo, kad anksčiau atsakyti į klausimą kas valdo pasaulį buvo lengviau. Pasaulyje dominavo dvi supergalios. Tai JAV ir Sovietų Sąjunga. Tuomet buvo dvipolis pasaulis ir dažna valstybė turėjo suderinti savo politines, ekonomines ir saugumo sistemas su viena arba kita puse.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, JAV tapo vienintele pasaulio supervalstybe. Ji dominavo tarptautinėse organizacijose ir ne tik. Taigi, pasaulis tapo vienpoliu. Tačiau neilgam.
Maždaug prieš 15 metų pasaulis pasikeitė. JAV pradėjo mažiau siekti būti pasaulio policininku, pasaulinės prekybos architektu ir netgi pasaulinių vertybių puoselėtoju. O ir daugelis kitų šalių pakankamai sustiprėjo.
Pasak I. Bremerio, tokius pokyčius lėmė trys dalykai. Pirma, JAV neįtraukė Rusijos į JAV vadovaujamą tarptautinę tvarką. Rusija dėl to supyko ir laiko JAV pagrindiniu savo priešu pasaulinėje arenoje.
Antra, JAV įtraukė Kiniją į JAV vadovaujamas institucijas, viliantis, kad ji taps labiau integruota ir amerikietiška. Vis tik, Kinija nuėjo savo keliu.
Ir trečia, JAV ir jos sąjungininkės ignoravo dešimtis milijonų savo piliečių, kurie jautėsi palikti be reikiamo dėmesio aršios globalizacijos akivaizdoje. Dauguma tokių piliečių pradėjo nepasitikėti savo vyriausybėmis ir pačia demokratija.
I. Bremeris mano, kad apie 90 proc. geopolitinių krizių, apie kurias nuolat skelbia žiniasklaida, tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su minėtais trimis dalykais.
Dabartinė padėtis
Autorius teigia, kad mes nebegyvename vienpoliame, dvipoliame ar daugiapoliame pasaulyje. Mat jau nebeturime super galių, taigi, ir vienos pasaulinės tvarkos. Ką mes šiandien turime, yra kelios pasaulio tvarkos. Ir atskiros, ir tarpusavyje susijusios.
Apžvalgininkas teigia, kad saugumo tvarka yra vienpolė. JAV vaidmuo saugumo sistemoje šiandien yra svarbesnis, netgi labiau dominuojantis, nei prieš dešimtmetį. Tiesa, Kinija sparčiai didina savo karinius pajėgumus Azijoje. Tai vis labiau rūpi Amerikos Indijos ir Ramiojo vandenyno sąjungininkams, kurie dabar dar labiau pasitiki JAV saugumo skėčiu.
Rusijos invazija į Ukrainą taip pat padarė Europą labiausiai priklausomą nuo JAV vadovaujamos NATO. Tuo tarpu Rusijos kariuomenė susilpnėjo, neteko daug karių ir svarbios amunicijos. Be to, Rusijai taikomos ir sankcijos.
Žinoma, Kinija, Rusija ir kai kurios kitos valstybės turi branduolinius ginklus, bet jų panaudojimas būtų savižudybė. Taigi, JAV yra vienintelė saugumo supervalstybė pasaulyje.
Jis teigia, kad ekonominė tvarka yra daugiapolė. JAV tebeturi tvirtą ir dinamišką ekonomiką, kuri yra didžiausia pasaulyje. Nepaisant kalbų apie naują šaltąjį karą, JAV ir Kinija yra ekonomiškai priklausomos viena nuo kitos. Dvišalė prekyba tarp jų ir toliau išlieka aktyvi. Gi kitos šalys nori patekti ir į Amerikos, ir į Kinijos, kuri greitai gali tapti didžiausia pasaulyje, rinką.
Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) yra didžiausia pasaulyje bendroji rinka, kuri gali nustatyti taisykles ir standartus, kuriuos amerikiečiai, kinai ir kiti turi priimti kaip verslo su ES kainą. Dar ir Japonija yra pasaulinė ekonominė galia, sparčiai auga Indijos ekonomika, o kartu ir jos įtaka. Santykinė šių ir kitų ekonomikų svarba ir toliau keisis, tačiau pasaulinė ekonominė tvarka išliks daugiapolė.
Kur einame?
I. Bremeris įsitikinęs, kad ateinanti pasaulinė tvarka yra kažkas, kas labai skiriasi nuo to, prie ko mes buvome įpratę. Be karinės ir ekonominės tvarkos dar yra trečioji – skaitmeninė. Joje autorius įžvelgia daug netikrumo ir didžiulius pasaulio pokyčius. Tik šioje tvarkoje, skirtingai nei bet kurioje kitoje geopolitinėje tvarkoje, dominuojantys ir nustatantys taisykles bei naudojantys galią veikėjai, yra ne vyriausybės, bet technologijų įmonės.
Jei Vakarų technologijų įmonės nebūtų greitai atėjusios į pagalbą Ukrainai pirmosiomis invazijos dienomis, atremdamos Rusijos kibernetines atakas ir leidusios Ukrainos lyderiams bendrauti su savo kariais fronto linijose, Rusija per kelias savaites būtų laimėjusi karą.
Straipsnio autorius mano, kad ir prezidentas Zelenskis šiandien tikriausiai nebūtų valdžioje, jei ne technologijų įmonių galia.
Pasak I. Bremerio, technologijos įmonės nusprendžia, ar Donaldas Trampas gali kalbėti be filtrų ir realiu laiku šimtams milijonų žmonių, kai jis vėl kandidatuoja į prezidentus.
Technologijos įmonės netgi apibrėžia mūsų tapatybę. Anksčiau mums buvo įdomu, ar žmogaus elgesys pirmiausia buvo gamtos ar auklėjimo rezultatas. Šiandien mūsų elgesys – gamta, auklėjimas ir algoritmas. Skaitmeninė tvarka tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu, kaip mes gyvename, kuo tikime, ko norime.
Tai stulbinanti galia. Kaip technologijų įmonės ja pasinaudos?
Autorius mato tris tikėtinus scenarijus. Jei JAV ir Kinijos politiniai lyderiai ir toliau vis ryžtingiau įsitvirtins skaitmeninėje erdvėje, o technologijų įmonės susilygins su savo šalies vyriausybėmis, tada atsidursime šaltajame technologijų kare tarp dviejų minėtų valstybių. Skaitmeninis pasaulis bus padalintas į dvi dalis, todėl kitos šalys bus priverstos pasirinkti puses.
Jei technologijų įmonės atsisakys lygiuotis su vyriausybėmis ir išsaugos esamą atotrūkį tarp fizinės ir skaitmeninės konkurencijos sričių, pamatysime naują – globalizuotą skaitmeninę tvarką.
Technologijų įmonės išliks suverenios skaitmeninėje erdvėje, konkuruodamos tarpusavyje dėl pelno, o su vyriausybėmis – dėl geopolitinės galios.
Tačiau jei pati skaitmeninė erdvė taps svarbiausia didžiųjų galių konkurencijos arena, o vyriausybių galia ir toliau mažės, tada pati skaitmeninė tvarka taps dominuojančia pasauline tvarka. Jei taip atsitiks, technologijų įmonės taps pagrindiniais XXI a. geopolitikos veikėjais.
Apžvalgininkas nei vienam iš scenarijų neteikia pirmenybės. Visi jam atrodo tikėtini. Daug kas priklauso nuo to, kaip sprogstamasis dirbtinio intelekto pobūdis skatins esamų galios struktūrų pokyčius, nuo to, ar vyriausybės gali ir nori (arba ne) reguliuoti technologijų įmones. Galiausiai, kaip technologijų lyderiai nuspręs panaudoti savo naujai įgytą galią.
I. Bremeris savo straipsnį baigia tokia įžvalga: „Šie klausimai lems, ar mūsų laukia šviesesnė ateitis, ar pasaulis be laisvės“.
Beje, panašiai yra pasakęs ir Popiežius Pranciškus. Jis mano, kad gimsta nauja, nematoma ir dažnai virtuali tironija, vienpusiškai ir negailestingai primetanti savo įstatymus ir taisykles.
