Parašyti šį straipsnį mane paskatino artėjantys 2025 metai, kuomet švęsime Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio 150 gimimo metinių jubiliejų, o taip pat itin pagarbus Lietuvai vieno Italijos mokyklos moksleivio poelgis.
Baigiamojo darbo ašis – M. K. Čiurlionis
Leonardas mokėsi Kanino (Canino) aštuonmetėje mokykloje. Šis penkis tūkstančius gyventojų turintis miestelis nuo Romos į Šiaurę nutolęs apie šimtą kilometrų. Jis garsėja itin tyru „Canina“ veislės alyvmedžių aliejumi. Beje, beveik šimtą alyvmedžių prižiūri ir šio moksleivio šeima.
Miestelis žymus dar ir tuo, kad čia gimė būsimasis popiežius Paulius III, Kanino lordas buvo Napoleono brolis Lučianas, o miestelio pašonėje – istorinis antikinės etruskų tautos Vulci miestas.
Šių metų birželio mėn. Leonardas išlaikė baigiamuosius 8 klasės egzaminus ir sėkmingai apgynė baigiamąjį darbą. Nors moksleivis labai domisi gamta, aviacija ir automobiliais, baigiamajam darbui pasirinko visiškai kitą sritį. Jo tema: „M. K. Čiurlionis. Žymiausias Lietuvos menininkas“. Leonardas pasirinko itin sunkią užduotį, nes darbas turėjo apjungti mokykloje mokytus dalykus.
Pirmoji Leonardo pažintis su Čiurlioniu įvyko Milane, šio menininko darbų parodoje. Nors jis tuo metu buvo dar mažametis berniukas, dailininko darbai jo atmintyje įsirėžė ilgam. Kiek paaugęs jis godžiai sklaidė Čiurlionio paveikslų albumus, klausėsi jo sukurtos muzikos.
Leonardui labai rūpėjo pajusti menininko namų dvasią, todėl rengdamas baigiamąjį darbą aplankė ir M. K. Čiurlionio namus – muziejų Druskininkuose. Vilniuje jam pavyko pamatyti ir virtualios realybės filmą „Angelų takais“. Unikali meno erdvė, sukurta Čiurlioniui, vaikinui paliko neišdildomą įspūdį.
Leonardo sąsajos su Čiurlioniu gana įvairios ir įdomios. Antai, ir jo teta gyvena Vilniuje M. K. Čiurlionio gatvėje.
Darbą pristatė keturiomis kalbomis
Leonardas puikiai įvaldęs informacines technologijas, tad šios srities įgūdžius pademonstravo savo darbą pristatęs 45 skaidruolėmis. Jose tilpo ne tik Lietuvos vizitinė kortelė, svarbiausi menininko biografijos faktai, bet ir daug kitų dalykų. Ypatingą vietą užėmė dailininko paveikslų ir kitų darbų iliustracijos. Komisijai ypač patiko paveikslas „Pilies pasaka“.
Darbo pristatymo metu jam teko kalbėti net keturiomis kalbomis. Apart italų kalbos jis turėjo parodyti ir anglų bei prancūzų kalbų mokėjimo įgūdžius, todėl dalis skaidruolių buvo parengtos ir pristatytos šiomis kalbomis.
Lietuviškų šaknų turintis mokinys, kalbėdamas apie didžiojo menininko gimtinę užsiminė, kad lietuvių kalba yra ne tik viena iš seniausių, bet ir 1992 m. UNESCO pripažinta gražiausia pasaulio kalba. Tai labai suintrigavo baigiamųjų darbų komisiją, kuri buvo sudaryta iš dešimties mokytojų ir dviejų mokinių. Paprašius komisijai, Leonardui teko pakalbėti ir lietuviškai.
Beje, Leonardas pasidžiaugė, kad Pizos universitete nuo 1998 m. veikia didžiausias Italijoje Baltistikos centras, kuriame galima mokytis lietuvių kalbos.
Leonardo darbo pristatymas išsiskyrė iš kitų dar ir todėl, kad pristatymo metu skambėjo foninė muzika – Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.
Istoriniai ryšiai
Pristatydamas baigiamąjį darbą Leonardas pažėrė daug įdomių Italijos ir Lietuvos geografijos palyginamųjų duomenų, pažymėdamas, kad Lietuvoje gyvena tiek pat gyventojų, kaip ir Romoje.
Moksleivis turėjo ką pasakyti ir istorijos tematika. Jis priminė, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (1467-1548) 1518 m. vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforsą, XVI-XVIII a. Lietuvoje dirbo kelios dešimtys italų architektų, dailininkų, skulptorių.
Komisija buvo maloniai nustebinta faktu, kad Čiurlionio mokytojo ir rėmėjo, kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849 – 1902) senelis kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis – garsus kompozitorius, gyveno Florencijoje. Jis palaidotas Italijos Panteone – Šv. Kryžiaus bazilikoje (Basilica di Santa Croce). Jo palaikai guli šalia Mikelandželo, Galilėjo Galilėjaus, Džoakinio Rosinio ir kitų įžymybių.
Komisijos nariai nariai nestokojo dėmesio šiam moksleiviui, tad ir darbo pristatymas užtruko kiek ilgiau nei tam skirtas pusvalandis.
Laukia dar penkeri metai
Leonardas sulaukė išskirtinio komisijos dėmesio ne vien dėl jo pasirinktos neįprastos temos. Moksleivis yra itin retas svečias mokykloje, nes nuo pirmos klasės yra ugdomas namuose. Jis užsuka į mokyklą tik kartą metuose – išlaikyti egzaminų.
Ugdymas namuose Italijoje gyvuoja jau daugelį metų. Iki prasidedant mokslo metams taip ugdomi moksleiviai gauna sąrašą knygų ir užduočių, kurias būtina atlikti ir atsiskaityti pasibaigus mokslo metams.
Kanino mokyklos mokytojai jau ne kartą yra užsiminę Leonardui, kad tokį uolų mokinį norėtų matyti besimokantį mokykloje, tačiau jis nusprendęs ir ateityje mokytis namuose. Tiesa, ankstesnėse klasėse jam daugiau padėdavo mama ir tėtis, o pastaraisiais metais tėvų pagalbos prireikia vis rečiau.
Devintoje klasėje Leonardas mokysis jau kitoje mokykloje, nes Kanine veikia tik aštuonmetė. Šeima pasirinko Montefiaskonės (Montefiascone) licėjų. Šis istorinis miestelis įsikūręs prie vieno iš didžiausių Italijos Bolsenos (Lago di Bolsena) ežero.
Leonardo laukia įdomi savęs ir pasaulio pažinimo penkerių metų moksleiviška kelionė.
