Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali tapti mums įprasta valiuta. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų (angl. central bank digital currencies, CBDC) kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais.
Trumpa mūsų pinigų istorija
Gilioje senovėje, kol nebuvo pinigų, teko vieną daiktą į kitą mainyti. Labiau vertingesni ir reikalingesni daiktai, pavyzdžiui, kailiai, buvo mainomi į keletą paprastesnių. Vėliau buvo prasimanyti pinigėliai iš aukso, sidabro ar vario.
Seniausi Lietuvoje aptinkami pinigai yra senovės Graikijos ir senovės Romos laikų monetos. IX–XII a. Lietuvoje vyravo arabiški sidabriniai dirhamai, taip pat Skandinavijos kaltiniai pinigai. Jau apie XI a. atsirado vietinės gamybos sidabro gabalai. Tai buvo pailgos pusapvalio pjūvio lazdelės, todėl mokslininkai jas įvardijo ilgaisiais arba kapomis.
Vėliau pradėtos gaminti pirmosios lietuviškos monetos. Kokių tik pinigų atmainų nebūta – denarai, grašiai, dukatai, červoncai, rubliai ir ostrubliai, markės ir ostmarkės, auksinai bei kiti. Būta laikotarpių, kai vienu metu cirkuliavo keletas ar net keliolika valiutų.
1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui.
Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas vėl sugrįžo. Tiesa, prieš tai kurį laiką apyvartoje buvo laikinieji pinigai – talonai. Litui ir šį kartą nebuvo lemta gyvuoti ilgai. Nuo 2015 m. pradžios mūsų šalyje įsigaliojo eurai.
Euro gyvavimas dabartiniame pavidale taip pat sulauks permainų. Gali ateiti laikas, kai senuosius eurus galėsime pamatyti tik puikiai įrengtame Pinigų muziejuje.
Kai kurie sprendimai – šiais metais
Skaitmeninis euras – skaitmenine forma gyventojams ir įmonėms siūlomi centrinio banko leidžiami pinigai mažmeniniams mokėjimams atlikti. Jo išleidimą skatina itin sparti skaitmeninių technologijų plėtra, ženkliai sumažėjęs grynųjų pinigų naudojimas, taipogi ir privačiame sektoriuje išleidžiamas valiutų ypatybių turintis skaitmeninis turtas.
Skaitmeninio euro išleidimui spaudimą daro ir kitose pasaulio šalyse aktyviai vykstantys pasirengimo išleisti skaitmeninius pinigus procesai. Be to, manoma, kad skaitmeninis euras galėtų sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, o taip pat sumažintų pinigų bei mokėjimo sistemų bendras sąnaudas bei ekologinį pėdsaką.
Centrinio banko skaitmeninės valiutos išleidimo galimybė buvo nagrinėjama Europos Centrinio Banko (ECB) 2020 m. spalio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apie skaitmeninį eurą.
Tai būtų dar viena mokėjimo priemonė šalia grynųjų pinigų ir didmeninių centrinio banko indėlių. ECB išleisti centrinio banko pinigai skirtųsi nuo privačiojo sektoriaus pinigų, tačiau ir juo atlikdami mokėjimus galėtumėte naudotis kortele ar telefono programėle.
Jeigu skaitmeninis euras būtų įvestas, jis būtų naudojamas kaip dar viena mokėjimo priemonė, o ne kaip finansinio investavimo forma. Skaitmeninis euras taip pat galėtų atlikti automatinių mokėjimų arba tam tikros formos skaitmeninės tapatybės panaudojimo, o galbūt ir kai kurias kitas funkcijas. CBDC valdantiems centriniams bankams tapus tiesioginėmis paramos institucijomis, privačių bankų veiklos perspektyvos būtų peržiūrėtos.
ECB ir euro zonos nacionaliniams centriniams bankams atlikus tam tikrus bandymus, 2021 m. liepos mėn. pradėtas skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas. Jame siekiama nustatyti, koks skaitmeninio euro modelis būtų optimaliausias. Taip pat analizuojama, kaip finansų tarpininkai galėtų teikti paslaugas klientams. Šį darbą numatoma užbaigti iki 2023 m. spalio mėnesio.
Po to Valdančioji taryba turėtų priimti sprendimą, ar pereiti prie integruotų paslaugų kūrimo bei skaitmeninio euro testavimų ir galbūt išbandyti jo veikimą realioje aplinkoje. Šis etapas gali užtrukti apie trejus metus. Europos Komisijos pasiūlymu skaitmeninį eurą turėtų patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Skaitmeninę valiutą kuria daugiau kaip 100 šalių
Skaitmeninę valiutą sparčiai kuria ne tik eurosistemos šalys. 2020 metais 36 valstybės vykdė tyrimus, susijusius su skaitmeninėmis valiutomis, ar ketino jas išleisti. Po metų CBDC projektą vykdė jau 81 šalis, o šiuo metu apie tokios valiutos kūrimą jau yra paskelbusios daugiau nei šimtas valstybių.
CBDC klausimu glaudžiai bendradarbiaujama G20 formate. Tai tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga. Šiam dariniui priklausančios valstybės sukuria 85 proc. pasaulio BVP, apima 80 proc. pasaulio prekybos ir du trečdalius žmonijos.
Entuziastingai CBDC projektą nuo 2014 m. vykdo Kinija. Skaitmeninis juanis naudojamas dešimtims milijonų sandorių, milijonais skaitmeninių juanių naudojasi ir piliečiai. JAV neatsisako CBDC idėjos, bet nėra taip toli pažengusi kaip Kinija. Jei e – Juanis iš tikrųjų taptų tarptautiniu mastu pirmaujančiu CBDC, Kinija galėtų diktuoti naujos kartos valiutos madas visame pasaulyje ir sutelktų pasaulinę skaitmeninę ekonomiką aplink save.
Švedijos „e-Krona“ taip pat yra bandomojoje stadijoje. Kambodža savo CBDC bando nuo 2020 m. vidurio. Kiekvienas, turintis Kambodžos telefono numerį, gali prisijungti ir dalyvauti projekte. 2021 m. balandžio mėn. pirmąjį savo skaitmeninės jenos galimybių studijos etapą pradėjo ir Japonijos bankas. Pietų Korėja 2021 m. jau pradėjo CBDC bandomąjį etapą. Ukrainos nacionalinis bankas 2021 m. rugsėjį pradėjo projektą „e – Grivina”, kuriuo siekiama nustatyti, ar Ukrainoje įmanoma dideliu mastu išleisti skaitmeninės formos griviną.
Indijos rezervų bankas 2022 m. pabaigoje pradėjo savo skaitmeninės valiutos bandomąją programą individualiems vartotojams. Bandomojoje programoje dalyvaus keturi bankai. Vartotojai galės atlikti operacijas naudodami skaitmeninę piniginę, saugomą mobiliajame telefone ar kitame įrenginyje. Mokėjimai bus atliekami naudojant QR kodą.
Diegiant CBDC toli pažengę yra ir Karibų jūros salos: Bahamos, Sent Lusija, Grenada, Sent Kitsas ir Nevis, Antigva ir Barbuda.
Įdomu pastebėti, kad Lietuvos bankas 2020 m. išleido pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą – LBCOIN.
Naujų pinigų trokšta ne visi
Nepaisant to, kad skaitmeninių pinigų tikrovė jau ne už kalnų, ne visi juos vertina palankiai. Gal todėl, kad trūksta viešų diskusijų apie šią naują pinigų formą, gal kaltas ir krintantis pasitikėjimas bankais. Abejojančių šia naujove neįtikina aiškinimas, kad, pavyzdžiui, skaitmeniniai eurai cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais, į grynuosius eurus jie būtų keičiami santykiu vienas už vieną. Abejojantys atkerta, kad grynųjų pinigų vartojimas jau ir dabar beatodairiškai ribojamas.
Nors ECB žada laikytis griežtų duomenų privatumo standartų, oponentai sako, kad su CBDC atsiradimu atsiras ir pinigų srautų kontrolė, ypač individualiu lygiu. Antai net ir Kinijos Liaudies banko Skaitmeninių valiutų tyrimų instituto atstovai teigia, kad skaitmeninis juanis bus „riboto anonimiškumo“, o mokėjimai bus susieti ne tik su vartotojų telefono numeriais bet ir su išsamesniais KYC (kliento pažinimo) duomenimis.
Beje, 2022 m. pabaigoje Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų rinkti ir saugoti specialių kategorijų asmens duomenis: apie religines, filosofines, politines pažiūras, etninius ir rasinius duomenis, priklausymą partijoms ir profsąjungoms, genetinius, biometrinius ir sveikatos duomenis, duomenis apie lytinį gyvenimą bei lytinę orientaciją. Tiesa, Prezidentas vetavo šį įstatymą, o Seimas pritarė veto.
