Kopenhagoje – žalia šviesa ekologiškiems produktams
Danijos sostinėje Kopenhagoje gyvena 600 tūkst. gyventojų, joje sutelkta net 40 proc. šalies pramonės, tačiau tai netrukdo jai būti vienu iš žaliausių Europos miestų. Kopenhagoje dauguma gyventojų gyvena 350 m atstumu nuo viešojo transporto arterijų, daugiau kaip pusė jų pastoviai naudoja dviratį vykimui į darbą, mokyklą ar poilsiauti. Dėl to šiame mieste labai žemas CO2 išmetamas kiekis. Danai taip pat garsėja puikia atliekų rūšiavimo, kompostavimo ir perdirbimo patirtimi, elektros ir šilumos tausojimu.
89 proc. Kopenhagos valgyklose patiekiamų valgių yra ekologiški. Savivaldybė pasiekė šį įspūdingą skaičių ne didindama valgyklų biudžetą, o daugiau dėmesio skirdama virtuvės darbuotojų mokymui ir ekologiškų produktų tiekimo tinklų plėtrai.
Susivienijo ūkininkai, pramonininkai ir prekybininkai
Danija yra antra pasaulyje (po Šveicarijos) pagal ekologiškų maisto produktų suvartojimą vienam gyventojui. Vidutiniškai danas ekologiškiems maisto produktams išleidžia 227 eurus per metus. Ekologiškus produktus perka 80 proc. šalies gyventojų.
Šie produktai jau sudaro ketvirtadalį visų Kopenhagoje parduotų maisto produktų. Kopenhaga iš esmės pakeitė maitinimą miesto viešosiose valgyklose (dienos centrai, slaugos namai, mokyklos ir kitos panašios įstaigos) – jau vyrauja ekologiškas maistas.
Toks ženklus ekologiškų produktų naudojimo augimas viešojo maitinimo vietose atsirado dėl perspektyvios „žaliųjų pirkimų“ politikos ir ryžto pakeisti maisto kultūrą. Kopenhagos savivaldybė nuo 2001 m. ėmėsi ekologiškų projektų įgyvendinimo ir siekia, kad visose 900 virtuvių ekologiškas maistas sudarytų ne mažiau kaip 90 procentų.
Prie šios sėkmės labai daug prisidėjo „Organic Denmark” – pelno nesiekianti asociacija, jungianti daugiau kaip 200 maisto pramonės, prekybos ir žemės ūkio įmonių. Jų dėka buvo įgyvendintas anksčiau vyriausybės iškeltas tikslas – 60 proc. ekologiškumas visose viešosiose valgyklose. Asociacija taip pat laimėjo valstybės finansavimą viešųjų maitinimo įstaigų pertvarkymui, jų darbuotojų švietimui ir užtikrino veiksmingą ūkininkų, maisto pramonės įmonių ir prekybininkų bendradarbiavimą, plečiant ekologiškų produktų tiekimą viešosioms valgykloms.
Pokyčiai – be papildomo finansavimo
Įdomu, kad siekdama užsibrėžto tikslo, Kopenhagos savivaldybė nepadidino biudžetinio finansavimo nei vienai įstaigai. Buvo racionalizuojamas esamų lėšų panaudojimas, ieškoma vidinių rezervų ir kitų taupymo būdų. Norint pasiekti 90 proc. tikslą, reikėjo mokyti naujų įgūdžių visų virtuvių darbuotojus, tuo pačiu metu restruktūrizuoti viešųjų pirkimų sistemą ir užtikrinti reikiamą ekologiškų produktų pasiūlą. Konsultavimu ir instruktavimu pasirūpino atitinkami miesto administracijos padaliniai.
Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas virtuvės darbuotojų apmokymui naudoti tokius maisto ruošimo būdus, kad būtų galima tvariai planuoti savo meniu ir gaminti maistą, kaip sakoma, nuo nulio, nenaudojant perdirbtų maisto produktų ir pusfabrikačių. Buvo siekiama paruošti kuo daugiau maistingesnių ir patrauklių patiekalų. Pavyzdžiui, virtuvės darbuotojai išmoko veiksmingesnio sezoninių daržovių panaudojimo, jų fermentavimo ir maisto atliekų kiekio mažinimo. Taip atsirado galimybė nusipirkti kiek brangesnių ekologiškų produktų.
Profesionaliai išplėtota produktų tiekimo grandinė
Pastaraisiais metais Kopenhagos savivaldybė dėjo daug pastangų siekdama užtikrinti kuo platesnį ekologiškų produktų asortimentą, tam atitinkamai pritaikydama ir viešųjų pirkimų taisykles bei plėsdama kokybiškų produktų tiekimo tinklą. Ekologiškų produktų srautai buvo tikslingai nukreipti į mokyklas, ligonines, slaugos namus ir kitas panašias įstaigas. Čia dabar gausu ne tik įvairių sezoninių vaisių ir daržovių, bet ir mėsos bei kitų produktų.
Iki 2012 m. nei vienas Danijoje veikiantis nacionalinis didmenininkas neteikė šviežios ekologiškos mėsos. Buvo tik ribotas sušaldytos ekologiškos mėsos asortimentas. Tai pasikeitė, kai Kopenhagos savivaldybė paskelbė konkursą, kuriame buvo nurodytas platus šviežios ekologiškos mėsos asortimento poreikis. Viešųjų pirkimų tarnybos padėjo sukurti didelę reikiamų produktų paklausą ir aiškiai apie tai pranešti rinkos dalyviams. Netrukus šviežią mėsą pradėjo tiekti keli didmenininkai.
Danijos sostinės valdžios rūpestis sveikesniu maistu, taigi ir miestelėnų sveikata, o tuo pačiu ir švaresne aplinka yra puikus socialiai atsakingo veikimo pavyzdys. Ar pasinaudos juo mūsų savivaldybės? Rinkimai artėja…
