Mūsų sveikata didžia dalimi priklauso nuo mitybos. Sveikas maistas gali aprūpinti mus energija ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinti normalų vystymąsi, atsinaujinimą, stipresnį imunitetą ir didesnį atsparumą stresui. Sveika mityba laikoma net ir vėžinių susirgimų profilaktikos priemone. Deja, tyrimai rodo, kad sveikesnius maisto produktus renkasi tik apie 13 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų. Net 40 proc. jų prioritetą atiduoda skoniui, o 32 proc. – kainai.
Besidomėdamas tinkama mityba vėl žvilgtelėjau į mūsų gimtosios kalbos slėpinius ir pastebėjau, kad maistas tuo vertingesnis, mityba tuo tinkamesnė, kuo daugiau žodžių prasidedančių S raide tinka jų apibūdinimui. Ne veltui ir žodis sveikata prasideda šia raide.
Pirmenybę reikėtų teikti savam maistui. Tai daugiaprasmis apibūdinimas. Mokslas jau seniai įrodė, kad vertingesni savo aplinkoje išauginti produktai. Kas dar ypač svarbu, kad rinkdamiesi vietinę produkciją palaikome mūsų ūkininkus. Dar geriau, kai produktus išsiauginame patys savo ūkiuose, daržuose ar soduose. Savu laikyti galima ir tą maistą, kurį pasigaminame namuose. Šiuo atveju turime galimybę mažiau naudoti druskos ir cukraus ar siekti sveikesnio maisto kitais būdais.
Labai svarbu valgyti sezonišką maistą. Jis šviežesnis, tuo pačiu ir kokybiškesnis, biologiškai vertingesnis, be maisto priedų, kurie naudojami šviežumui išsaugoti ilgai transportuojant ir sandėliuojant. Žinokime, kad konservantai ilgina maisto gyvavimo trukmę, o ne mūsų. Galima sakyti, kad produkto šviežumas yra tiesiogiai proporcingas jo turimų vitaminų, mineralų bei kitų naudingų medžiagų kiekiui. Sezoniškas maistas turėtų tapti neatsiejama ir puoselėtina mūsų kultūros dalimi.
Net ir valgant savą, sezonišką maistą labai svarbu subalansuota mityba. Turime užtikrinti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį ir tarpusavio santykį. Rekomenduojama, kad didžiąją dalį sudarytų angliavandeniai, o mažiausią – baltymai. Suprantama, kad per dieną suvartojamo maisto kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, darbo pobūdžio, metų laiko ir kai kurių kitų aplinkybių.
Nepamirškime skaidulinio maisto svarbos. Skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir puvimo procesus žarnyne, aktyvina jo veiklą, gerina virškinimą, maisto judėjimą žarnyne ir pastarojo išsivalymą, padeda pasišalinti toksinams. Klasikiniai tokio maisto pavyzdžiai – viso grūdo duona, rupių miltų duona, duona su sėklomis, kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos, daržovės, vaisiai.
Maistas turi būti saugus, tai yra pagamintas laikantis higienos reikalavimų, tinkamai termiškai apdorotas, nesugedęs, laikomas tinkamose sąlygose, žaliavos atskirtos nuo vartojimui paruošto maisto, be atsitiktinių priedų ir panašiai. Bet tai nereiškia, kad saugus yra ir sveikatai palankus.
Kuo maistas natūralesnis, mažiau perdirbtas, tuo jis vertingesnis, taigi, ir sotesnis. Turėtume vengti vartoti rafinuotus produktus ir kitaip mums teikiamas tuščias kalorijas. Pavyzdžiui, kviečių rafinavimo metu pašalinama iki 90 proc. visų maisto medžiagų, tame tarpe daugelis amino rūgščių (baltymų sudedamųjų dalių), dauguma vitaminų ir mineralinių medžiagų, o taip pat apie 75 proc. ląstelienos.
Reikia valgyti kuo skirtingesnį maistą. Tik maisto įvairovė gali užtikrinti mūsų organizmo aprūpinimą visomis reikalingomis medžiagomis.
Stenkimės, kad maistas būtų kuo spalvingesnis. Mat vienos spalvos daržovės ar vaisiai turi sukaupę vienokių, o kitos spalvos – kitokių vitaminų ar kitų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, morkose esantis beta karotinas – itin veiksmingas antioksidantas, valantis organizmą. Žaliose daržovėse ir vaisiuose yra gausu liuteino, kuris saugo nuo onkologinių ir širdies ligų, stiprina regėjimą.
Be to, kiekviena spalva mums sukelia vis kitokius potyrius. Vien žiūrint į žalią spalvą apima ramybė, stiprėja vegetacinė ir nervų sistema, slopinamas stresas. O štai oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai šildo, didina optimizmą. Šią spalvą rekomenduojama pasitelkti dingus apetitui. Gi mėlyna spalva jį slopina. Jei norite suvalgyti mažiau, rinkitės mėlynus indus.
Apskritai, maistas turi būti ne tik spalvingas, bet patrauklus ir savo forma, estetiškas, fotogeniškas. Jis turi būti tiesiog simpatiškas, gražiai atrodyti. Ir tai svarbu ne tik ruošiant maistą vaikučiams ar romantiškai vakarienei. Juk gražus maistas privilioja ir geresnį apetitą, kuria gražius jausmus bei pakilesnę nuotaiką.
Kodėl geriau valgyti suderintą maistą? Reikalas tame, kad skirtingas maistas yra virškinamas skirtingose mūsų organizmo vietose ir skirtingą laiką. Į skrandį patekusi baltyminga mėsa bus virškinama keletą valandų, o vaisiai ir angliavandeniai pradedami virškinti jau burnoje. Todėl iš pradžių patartina valgyti vaisius, termiškai neapdorotas salotas ir tik po to riebalų ir baltymų turintį maistą. Iš esmės su viskuo dera žalumynai, netgi patartina juos valgyti su kitais produktais.
Nedera vienu metu valgyti riebų ir saldų maistą, krakmolingą ir baltymingą, du skirtingos rūšies baltyminius produktus, pavyzdžiui žuvį, mėsą ir pieną. Taip pat reiktų vengti valgyti saldžius ir rūgščius vaisius. Dar rekomenduojama negerti valgant ir iš karto po valgio.
Valgykime sistemingai. Norint būti sveikiems svarbu laikytis ne tik mitybos taisyklių, bet ir režimo – valgyti kasdien ir tuo pačiu metu. Atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, maistas geriau suvirškinamas. Nereguliariai valgantys žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis.
Įtariu, kad skaitytojas jau pasigedo žodžio skanus. Žinoma, visi norime skanaus maisto. Bet nepamirškime, kad skanumas dar negarantuoja sveikumo. Siekime, kad maistas būtų ir skanus, ir sveikas. Esu matęs tokių reklaminių užrašų: „Valgyk skaniai, gyvenk sveikai“, „Skonis – didžiausia vertybė“. Gal geriau būtų rašyti „Valgyk sveikai, gyvenk ilgai“ ?
Net ir valgydami labai skanų ir sveiką maistą turime laikytis saiko. Kad ir kokia naudinga bebūtų maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šiandien žmonija labiau kenčia nuo persivalgymo, o ne nuo maisto nepritekliaus.
Dar nepamirškime, kad medžiagų apykaita vyksta optimaliai tuomet, kai organizme yra pakankamai skysčių, nes beveik visos medžiagų apykaitos reakcijos vyksta skystoje terpėje. Skysčiai ypač reikalingi virškinimui, šilumos proceso reguliavimui ir šalinimui. Negazuoti gėrimai tinka geriau nei gazuoti.
Taigi, siekime sąmoningos mitybos. Sąmoningai valgyti yra menas, pagarba maistui ir sau pačiam. Maitinkime ne tik kūną, bet ir sielą. Būkime atsakingi rinkdamiesi maisto produktus, galvokime ne tik apie save, bet ir mūsų ekonomiką bei supančią gamtą.
Galiausiai, būkime kritiški rinkdamiesi mitybos patarimus ir rekomendacijas. Juk maistas kaip drabužis – kiekvienam savas.
Ačiū autoriui už gerą straipsnį.
Tradicija stipri. Sakoma, kad vokiečiai renkasi maistą pagal tai kas sveika, prancūzai kas skanu, o britai mano, kad tai ką suvalgei tas pats kaip išmetei. Bet prancūzai kažkodėl nepersivalgo, sakoma, kad jie keliasi nuo stalo dar jausdami alkį ir gyvena truputį ilgiau negu britai ar vokiečiai (vid. virš 81 metų). Pas mus sveikas vis dar dažnai sutapatinamas su su raudonais skruostais ir tvirtu stotu. Molėtiškių tarmėje „blogas” reiškia liesas, o „sublogęs” t.y. sulysęs tikriausiai sakoma visur. (P.S. Juokais: eksprezidentė per savo kadencijas tapo geresne, ko nepasakysi apie kitą-V.A.).
Geras ir protą prablaivinantis straipsnis. Pagarba autoriui, kad ryžosi apie tai kalbėti, nes paprastai būna vietinės reikšmės straipsneliai. Tik nesutikčiau su teiginiu, kad „didžiąją maisto dalį sudarytų angliavandeniai, o mažiausią- baltymai”. O kur pagrindinis dalykas- riebalai? Tėvukas ryte į karštą arbatą įsidėdavo šaukštą sviesto, išgerdavo ir eidavo arti žemės iki pietų be jokio maisto. Riebalai teikia energiją ilgą laiką, o angliavandeniai- tik trumpai. Padarykite eksperimentą: ryte į kavos puodelį įdėkite šaukštelį kokoso aliejaus arba gero sviesto- valgyti nenorėsite iki pietų ir būsite labai darbingi. Ką mamos duoda vaikams pusryčiams? Blynus iš baltų kvietinių miltų, kuriuose po rafinavimo proceso visai nieko nebėra; autorius irgi apie tai rašo. Ar vaikas mokykloje įsisavins dėstomą medžiagą po tokios mamos „dovanėlės”? Visų rūšių miltuose (ar viso grūdo, ar pusės grūdo) nieko gero nebėra- išimta absoliučiai viskas. Jeigu juose nesiveisia joks kirminas, joks gyvis, sandėliuose jie gali stovėti dešimtis metų- tai ir yra tobulas bei paprastas įrodymas, kad valgome ne maistą, bet ligą. O dar pakalbėkime, kuo visi javai purškiami, ar kas septyneri metai leidžiama dirvai pasiilsėti? Ar leidžiama jai dirvonuoti, kaip seniau mūsų tėvai darydavo? Toks jausmas, kad dabartinis ūkininkas žiūri į savo javų lauką ir ant kiekvienos varpos mato besisupantį eurą. Viskas jam ir viskas daroma dėl jo- žmogus tegu serga, tegu miršta- gydytojams daugiau pinigų. Kiek teko skaityti užsienio literatūroje, didžiausią dalį turi sudaryti riebalai (kirskime lietuviškus sūdytus lašinukus), antroje vietoje- baltymai ir tik trečioje vietoje- angliavandeniai (jų mums reikia mažiausiai). Būtų gerai, jeigu autorius ateityje paruoštų straipsnį apie begalinę cukraus žalą. Mūsų tautiečiai ne valgo, o šaukštais jį ryja įvairiausiomis formomis kartu su baltų miltų gaminiais- tai daugelio ligų šaltinis. Apie sveiką mitybą kalbėkime su savo šeimos nariais, artimaisiais. Padėkime jiems atsisakyti blogų mitybos įpročių, kad būtume daug sveikesni. Gerų rezultatų ilgai nereikės laukti- jie patys belsis į duris. Tik fiziškai sveika tauta gali būti protinga tauta: paliegusį visada lengviau paguldyti ant menčių ir jį visai pribaigti.