Romaldas Abugelis. Žurnalą „Neakivaizdinis Vilnius“ pavarčius

Lankantis viename iš Vilniaus turgų mano dėmesį patraukė prie durų tvarkingai išdėlioti leidiniai. Pirma mintis, kilusi pamačius viršelio spalvinę gamą, jog tai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rinkiminis agitacinis bukletas. Mat savivaldybių tarybų ir merų rinkimai jau čia pat.

Esu žingeidus, tad žurnalas greitai atsidūrė mano rankose. Klydau. Pasirodo, tai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus žurnalas „Neakivaizdinis Vilnius“. Jis leidžiamas keturis kartus per metus, platinamas Vilniuje ir kituose mūsų šalies miestuose. Šis, jau šešioliktas žurnalo numeris, skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Nemažai vietos leidinyje skirta sostinės energetikos istorijai, rašoma apie sostinės kultūrines galias, gatvių kolekcionierių, atvirukus, kai kuriuos šventinius sostinės gimtadienio renginius. Kaip ir dera madas besivaikančiam žurnalui, jame puikuojasi ne tik paukštienos troškinio receptas, bet ir komiksas apie Vilniaus egles.

Matyt, nepamirštant vienos iš jų, žurnalą pristatančioje įžangoje rašoma, kad „…Vilnius – tarsi daugiasluoksnis tortas“. Žurnalo puslapiuose taip pat galima rasti pasislėpusius ir nepasislėpusius Vilniaus gimtadienio sveikinimus trylika kalbų. Leidėjams labai patinka šis skaičius, todėl jie šio žurnalo numerio tekstuose žodį ŠVENTĖ taip pat parašė trylika kartų. Ir tuo labai didžiuojasi.

Bet keleto, mano manymu, itin reikšmingų žodžių įžangoje taip ir neparašė. Na, kad Vilnius yra Lietuvos valstybės sostinė. Ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė. Užtat radau šiuos žodžius apie Vilnių: „Nors jaunas, tikra Europos sostinė“. Drebėk, Briuseli ! Kokia pretenzinga jaunatviško ir „pažangaus“ mąstymo apraiška.

Gal dėl to ir lietuviškai kukli Gedimino pilis taip susigūžusi žurnalo viršelio kamputyje. Net be stilizuotos trispalvės. Beje, mūsų Konstitucijoje įtvirtintų Valstybės vėliavos spalvų neaptikau ir likusiuose 69 – iuose žurnalo puslapiuose.

Žurnale yra dar tokia, Napoleono Bonaparto Vilniuje išsakyta mintis, kad „lenkai visai ne tokie kaip Varšuvoje“. Leidinuke nepamiršta ir Valentino diena, akcentuojamas džiaugsmas ir žaidimai.

Jeigu centrinė Lietuvos valdžia nežino net lietuviškos abėcėlės, negerbia valstybės simbolių, nesupranta kas yra šeima, o narkotikus laiko gėriu, tuomet ko gi galime tikėtis iš žemesnio lygmens ?