2025-03-04, Antradienis
Naujienlaiškis

Romas Pakalnis. Romualdas negalėjo įsivaizduoti, kad visuomenės atliekos kūju daužys Lietuvos patriotų atminimo lentas

Kalba, pasakyta 2019 metų spalio 23 dieną, atidengiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjo ir nepriklausomybės ideologo Romualdo Ozolo atminimo lentą Teatro g. 11, Vilniuje.

Prieš trisdešimt vienerius metus prasidėjo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Romualdas Ozolas buvo to suvažiavimo idėjos ir sielos žmogus. Vėliau, jau po daugelio metų, kai jis gyveno senamiestyje ir jau buvo praėjęs daugelį gyvenimo peripetijų, išbandytas buvimu valdžioje, galiausiai kai jau sirgo nepagydoma liga, lankydamas jį sakiau: „Romualdai, gal norėtum susitikti su savo bendraminčiais, buvusiais kolegomis?“. Jis pasakė labai svarbų sakinį: „Atsiminkite mane iš tada, kai buvau sveikas, veiklus ir darbingas. Atsiminkite ne sergantį, o dirbantį“. Aš manau, kad mes tokį jį ir atsimename.

Prisimename ir jo parašytas įžvalgias mintis apie mūsų kasdienybę ir apie didžiuosius žygius. Norėčiau pacituoti, ką jis rašė 2006 metais: „Kas yra šiandieniniai komjaunuoliai? Tai globalistinis jaunimėlis, kuris proteguoja vadinamą toleranciją arba tolerantiškumą, vadinasi, neprincipingumą, yra gyvenimo tuštybę. Kaip anie skelbė, reikalavo ir praktikavo ištikimybę komunizmo principams, taip šie skelbia ir praktikuoja debilumą be lyčių skirtumų, be šeimos, be šalies, be vertybių, be idealų ir tuo labiau be principų. Tai reiškia ne žmonių kėlimą viršun, o leidimą apačion“.

Romualdas tada dar tikriausiai negalėjo įsivaizduoti, kad Lietuvoje gali ateiti laikas, kai tokių komjaunuolių paragintos visuomenės atliekos kūju daužys Lietuvos patriotų atminimo lentas, visokiais būdais stengsis išvengti lietuviškumo ženklų Lietuvos sostinėje, kad niekins Lietuvos savanorių atminimą ir vengs statyti sostinėje visuomenės reikalaujamus paminklus Lietuvos laisvės kovoms. Deja, toks laikas, stumiamas šliaužiančio vertybių išplovimo būdu, atėjo.

Bet mūsų čia tiek daug… Todėl galime drąsiai pasakyti, kad esame čia tam, kad stabdytume absurdiško gaivalo siautėjimą mūsų valstybėje. Linkiu jums visiems ištvermės ir tvirtybės. Romualdui Ozolui tebūna amžiais šviesus atminimas ir tebūna amžiais laisva Lietuva.

 

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Ričardo Mikutavičiaus gimimo 90-osios metinės

Jonas Jasaitis Ričardas Mikutavičius, gimė 1935 m. vasario 26 d. Kunigas, poetas, teologijos licenziatas (teologijos mokslų daktaras) buvo nužudytas...

Ar sakysime, kad Sporto rūmus atėmė žydai?

Danutė Šepetytė Pažadas pažadui nelygu: kelias Seimo kadencijas valdžia atsisako sulaužyti duotą žodį grupei kagėbistų ir neviešina jų pavardžių,...

Jonas Vaiškūnas. Ar Lietuva kartoja tarpukario klaidas? Seime tyliai stumiami pavojingi įstatymai

Kol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės...

Rodas Dreheris. Trumpas, Vance’as pažadino Europą iš liberalaus sapno

Po to, kai stebėjau šokiruojantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento bei viceprezidento pokalbį Ovaliajame kabinete, išvykau...