Teko daug metų dirbti psichotropinių medžiagų prevencijos srityje. Dariau pranešimus įvairaus lygio konferencijose, skaičiau paskaitas studentams. Nacionalinio susivienijimo vardu šioje srityje puikiai dirba Vytautas Sinica, Ramūnas Aušrotas , Asta ir kt. Puikūs pasisakymai ir straipsniai, todėl nemanau, kad galėčiau ką nors daugiau išmintingo pasakyti.
Ir vis tik pora pastabų apie paprastus dalykus. Tikiuosi kiti, daugiau pažengę ir žinantys neįsižeis.
Labai paprastai kalbant, prevencijoje yra tik dvi veikimo kryptys. Tai viena – pasiūlos, o antra – paklausos valdymas. Arba dar paprasčiau- pasiūlos kardinimas, šalinimas, mažinimas, atsisakymas, baudimas ir kt.policinės priemonės ir paklausos ugdymas- sugebėjimo ignoruoti, nepastebėti, atsisakyti… Dar grubiau- nebūtų pasiūlos, nebūtų vartojimo. Sovietiniais laikais mokyklose nebuvo narkotikų – nebuvo vartojimo problemų.
Kur kas silpnesnis stabdis ir sudėtingesnis suformavimo ar ugdymo prasme paklausos mažinimas. Dabar vis naiviai (pvz. liberalai) teigia, kad tai lengva išugdyti. Kiti tai ir daro nulinį efektyvumą turinčiomis paskaitomis.
Pabandykite įsivaizduoti – bendraamžiai vartoja o tu bandai atsilaikyti. Girdėjome ,,baltos varnos” pravardę. Labai sunku ja tapti. Taigi tikimasi, kad vaikas bus toks tvirtas, kad sąmoningai atsisakys siūlomo saldainio ar kokios suktinės nukeliančios į kitą taip viliojantį pasaulį.
Taigi vaikas gyvenime greitai susiduria su puikiai psichologiją išmanančiu ir labai priešišku vaikui pasauliu. Šio pasaulio atstovai jau seniai ir labai sėkmingai taiko neurolingvistinio programavimo elementus, o mūsų mokslininkai tik nedrąsiai diskutuoja ar tai mokslas ar kokia šundaktarystė.
Pažiūrėkime kaip rafinuotai savo produktą kiša narkodileriai. Puikiai tai daro ir prekyba. Kiekvienas pirkėjas kasoje turi neišvengiamai nosimi prabraukti cigarečių prikrautą dispenderį. Arba eidamas pasiimti varškės ar duonos turi praeiti alkoholio skyrių.
Kitoje apkasų pusėje negu sveikas protas ir dauguma žiniasklaidos, popso žvaigždučių, visas internetas, liberalai ir nupirkti mokslininkai ar politikai. Tarsi nebūtų dviejų ES EK užsakytų alkoholio ES vartojimo žalos raportų (2006 ir 2010 m.)
alkoholio pramonė sukuria produkto už 600 mlrd. eurų, o to produkto vien tiesioginė žala – mažiausiai siekia 900 mlrd. O kur moralinė, socialinė žala, sugriuvę šeimos ir vaikų ašaros?
Ten parašyta, kad visa ES alkoholio pramonė sukuria produkto už 600 mlrd. eurų, o to produkto vien tiesioginė žala – mažiausiai siekia 900 mlrd. O kur moralinė, socialinė žala, sugriuvę šeimos ir vaikų ašaros?
Kiekvienam akivaizdu – tai beždžionių biznis. Yra puikūs LSMU tyrimai rodantys alkoholio ir tabako prieinamumo (pasiūlos mažinimo per didinamus akcizus) priemonių koreliaciją su valstybės patiriama žala. Šito negirdėjome nei iš vieno politiko lūpų.
Keli žodžiai apie paklausos mažinimo ugdymą. Tai, beje, universali priemonė susijusi ne tik su žalingų medžiagų vartojimu bet su delikventišku elgesiu. Iš esmės tai yra asmenybės vertybinių arba dorovinių nuostatų ugdymas. Mokėjimo atsisakyti, pasakyti NE ugdymas.
Jau ketverių mėnesių kūdikis ima suprasti kas galima o kas ne, todėl turbūt supratote, kad pagrindinis procesas turi prasidėti šeimose. Pavyzdys- neabejotinai pats stipriausias veiksnys šiame sudėtingame procese. Ne viename straipsnyje jau esu citavęs įvairių mokslininkų darbus demonstruojančius kokios dramatiškos šio veiksnio stokos pasekmės.
Vaiką formuoja visa aplinka- tradicijos, papročiai, tėvų, artimųjų, draugų elgesys, visuomenės konotacijos. Be jokios abejonės anksčiau labai stiprus žaidėjas buvo bažnyčia. Dabar turime kitus žaidėjus. Kiekviename žingsnyje supa ciniški melagiai ar bent jau blefuotojai. Neliko aristokratiškumo.
Visuomenėje vis labiau įsigali hedonistinio požiūrio ir pseudo žmogaus teisių prisotintas liberalomarksistinis požiūris. Tokioje aplinkoje teisingų vertybių ir nuostatų ugdymas tampa dar labiau sudėtingu. Kai kurių socialinių grupių vaikams tai dar sunkiau įmanoma.
Daug vilčių dedama į mokyklą. Deja, ir čia kaip matome švietimo ministeriją užvaldė chunveibinai. Siekiama ne ugdyti tinkamą elgesį ir santykius, bet mokoma tik kaip sumažinti žalą, apsisaugoti nuo blogų pasekmių. Būnant iš anksto susitaikius, kad netikęs elgesys jau tarsi užprogramuotas.
Vaikai labai skirtingi ateina į mokyklą. Iš visokių šeimų, todėl reikėtų kalbėti apie individualizuotą prevenciją, bent hermeneutines žinias. Reikalingos labai sudėtingos ir brangios psichologinės intervencijos. Nežinau ar mes nors kiek esame pasirengę bent jau tai suprasti.
Laiškas išėjo ilgokas. Vos ne paskaita. Tačiau labai noriu, kad iš pradžių partijoje (Nacionaliniame susivienijime) susiformuotų moksliškai teisingas požiūris į alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimą ir į elgesio formavimą.
Turime žinoti ir kaip veikia skirtingos prevencijos priemonės. Kas daugiau, kas mažiau efektyvu, o kas iš viso neefektyvu.
Jeigu atsiras norinčių padiskutuoti, rašykite asmeniškai. Gal būt galėsime kitų (ir visuomenės) nevarginti ilgais laiškais.
Įdomius ir vertingus tyrimus LSMU atlieka jau seniai. Deja, apie juos visuomenė mažai girdi. Galime kaltinti politikus (verta), valstybės institucijų atstovus (ne mažiau), žiniasklaidą (jos impotencija daugeliui aktualių problemų stebina ne mažiau kaip dėmesys tuštybėms), bet vis tik reikia mesti akmenį ir į mokslininkų, šiuo atveju konkrečiai į LSMU daržą. Visų pirma į šio universiteto mokslininkus, autoritetą ir žinomumą visuomenėje turinčius asmenis. Kol kas bene labiausiai girdimas tūlas Vaitkus. Kandidatas į prezidentus? (atsiprašau).