Covid-19 situacija
Per praėjusią parą nustatyta 314 naujų koronaviruso atvejų, mirė šeši žmonės. Ligoninėse gydomi 468 COVID-19 pacientai. Per parą pirmąja doze paskiepyti 437 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 274. Policija pastaruoju metu iš viso gavo šešis pranešimus apie galbūt klastojamus galimybių pasus. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta. Jungtinėse Valstijose „Pfizer“ sukurtai COVID-19 vakcinai suteiktas pilnas patvirtinimas. Viliamasi, kad šis svarbus sprendimas padidins visuomenės pasitikėjimą vakcina.
Migrantų krizės padėtis
Per parą užkirstas kelias į Lietuvą atvykti keliolikai neteisėtų migrantų, vienas asmuo įleistas dėl humanitarinių priežasčių.
Fizinis barjeras pasienyje
Vyriausybė sprendimu, 508 kilometrų ilgio tvora pasienyje su Baltarusija bus numatyti iki 152 mln. eurų, o ją statyti pavesta energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Šios energetikos grupės generalinio direktoriaus Rolando Zuko teigimu, didžiausi projekto iššūkiai susiję su medžiagų tiekimu. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuva bei kitos valstybės kels klausimą dėl šio projekto finansavimo iš Europos Sąjungos lėšų, nepaisant fakto, kad jis šiuo metu nėra numatytas.
Per G-7 derybas JK ragins pratęsti evakuaciją iš Kabulo
Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, jog ragins Jungtines Valstijas pratęsti evakuacijos iš Afganistano terminą, o Talibanas savo ruožtu įspėjo, kad bet kokio pobūdžio uždelsimas nulemtų „pasekmes“. JAV prezidentas Joe Bidenas nustatė rugpjūčio 31-osios terminą chaotiškai evakuacijos lėktuvais operacijai, kurią organizuoja tūkstančiai laikinai dislokuotų amerikiečių karių, tačiau neatmetė galimybės šį terminą prireikus pratęsti.
Evakuacija iš Afganistano
Per pastarąsias 24 val. iš Afganistano per Kabulo oro uosto evakuota apie 16 tūkst. žmonių, pirmadienį teigė Pentagonas, tarptautinėms evakuacijos pastangoms įgaunant pagreitį, artėjant rugpjūčio 31-osios terminui.
„Krymo platforma“ siekiama sukurti kelią pusiasalio sugražinimui Ukrainai
Ukraina savo jėgomis niekuomet nepajėgs susigrąžinti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, tad reikalingi ryžtingi visų Kijevo tarptautinių partnerių žingsniai, siekiant atkurti šalies teritorinį vientisumą, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, Krymo okupacijos panaikinimas yra galutinis „Krymo platformos“ darbo tikslas. „Mūsų pastangų sinergija turi priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo dėl mūsų pusiasalio sugrąžinimo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas Kijeve: Lietuva niekada nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 23 dieną pradėjo vizitą Ukrainoje. Pirmąją vizito dieną šalies vadovas dalyvavo inauguraciniame Krymo platformos susitikime. Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. „Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – susitikime sakė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais. Kalbėdamas Krymo platformos susitikime Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.
Prezidentui įteiktas Ukrainos valstybės apdovanojimas – Jaroslavo išmintingojo ordinas
Šiuo metu Kijeve su vizitu viešintis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda buvo apdovanotas Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu. Tai yra vienas aukščiausių Ukrainos valstybės apdovanojimų, skiriamas už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms. Apdovanojimą Lietuvos vadovui įteikė Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu Kijeve vykstančiame Krymo platformos inauguraciniame susitikime.
Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentų susitikimas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Kijeve susitiko su Lenkijos, Latvijos ir Estijos Prezidentais. Valstybių vadovai aptarė koordinuotą atsaką į Baltarusijos režimo organizuojamus nelegalios migracijos srautus ir paskelbė deklaraciją šiuo klausimu. Susitikime Lietuvos Prezidentas akcentavo, kad Baltijos šalys ir Lenkija turi laikytis vieningos ir principingos pozicijos Baltarusijos režimo atžvilgiu. Šalies vadovas pažymėjo, kad nelegalios migracijos krizės ir karinių pratybų „ZAPAD 2021“ kontekste regioninis bendradarbiavimas turėtų būti dar labiau sustiprintas.
Huxit
Vengrijos politologas, rašytojas, Tamás Fricz savo publikacija dienraštyje Magyar Nemzet sukėlė tikrą audrą Vengrijos žiniasklaidoje. Daug dėmesio pritraukęs straipsnis aptaria galimą Vengrijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Vengrijos opozicija baiminasi, kad šio, vyriausybei artimo autoriaus pozicija gali būti ne tik jo asmeninė nuomonė, bet ženklas indikuojantis V. Orbano pasirengimą trauktis iš ES. „Žinau, kad dabar tai sakyti yra tabu, tačiau kažkas pagaliau turi tai ištarti: Huxit – savanoriškas Vengrijos išstojimas iš ES“,- rašo politologas. Autoriaus teigimu, Vengrija turi apmąstyti pasitraukimo galimybę, nes „globalus finansinis elitas ir ES institucijos yra pasiryžusios nuolatos bausti Vengriją už jos atsisakymą eiti jų nubrėžta linija arba net privesti Vengriją prie situacijų be pasirinkimo. Vienintelis būdas atimti galimybes daryti Vengrijai įtaką yra nukirsti fondus, kuriais minta antivalstybiniai veikėjai“.
Sprendimas dėl P. Cvirkos paminklo ir aikštės padėties – jau kitą savaitę
Kitą savaitę paveldosaugos atstovai turėtų priimti sprendimą dėl Petro Cvirkos aikštės sostinėje vertingųjų savybių bei šio sovietmečio rašytojo paminklo likimo. Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigia, kad neseniai suburta nepriklausomų ekspertų vertinimo taryba svarstys kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus savivaldybės prašymus. Jie prašo išbraukti paminklą iš Kultūros vertybių registro. Tuo tarpu, sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.
Audra JAV
JAV Rod Ailendo valstiją užklupo atogrąžų audra „Henri“, dėl to sutriko elektros tiekimas, atšaukta dešimtys skrydžių bei fiksuotas rekordinis kritulių kiekis. Reta audra JAV susiformavo dėl klimato kaitos šylant paviršiniam vandenynų sluoksniui.
Parengė Simonas Kaunelis
