Į Vilniaus rajono Riešės gyvenvietę vos atsikrausčiusiai šeimai su keturiomis atžalomis teko susidurti su nemalonia tikrove – prieš pat rugsėjį paaiškėjo, kad vietos didžiausioje Vilniaus rajono lietuviškoje ugdymo įstaigoje – Riešės gimnazijoje – nėra. Tik šios savaitės pabaigoje dviem iš šeimos vaikų vietos po priėmimo komisijos posėdžio buvo pasiūlytos.
Šeima dar sprendžia, ar į mokyklą vesti du iš keturių vaikų, kurie pradėjo mokslus Vilniaus miesto mokyklose. Riešės gimnazijos direktorė sako, čia mokosi daugiau nei 1 700 moksleivių, vien šiais mokslo metais atmesta per 70 naujų prašymų.
Anot direktorės, mokiniai nebetelpa šioje mokykloje, kurioje dėstoma valstybine kalba, nes rajone per mažai lietuviškų mokyklų. Vilniaus rajono administracijos direktorius tikslina – mokyklų yra, tik ne visos jos arti. Pripažįstama, kad lietuviškų mokyklų poreikis stipriai auga, o jų nebuvimas – dešimtmečiais nespręstų problemų pasekmė.
Nepateko nė vienas
Ryto kava naujo namo terasoje vilniečių šeima mėgaujasi dar tik mėnesį. Šią vasarą nusipirkus namą ir rugpjūtį atsikėlus gyventi į Riešę, naujakuriams galvos sopuliu tapo problema, į kurią mokyklą reiks vesti 4 vaikus. Deklaravus gyvenamąją vietą ir pateikus prašymą kitame gatvės gale esančiai didžiausiai ugdymo įstaigai Lietuvoje – Riešės gimnazijai, likus kelioms dienoms iki Rugsėjo 1-osios paaiškėjo, kad joje vietos antrokui, penktokei, šeštokui ir aštuntokei nėra.
„Antru turu mes ėjom, tai buvo iki rugpjūčio 26 dienos, man pranešė rugpjūčio 28 dieną, kad nė vienas vaikas nepakliuvo į mokyklą. Tiesiog vietų nėra, klasės visiškai užpildytos“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Vilniaus rajono gyventoja Eglė Ragovskė.
Prieš įsigyjant namą šeimos prioritetas buvo, kad mokykla būtų kuo arčiau namų, bet, negavus vietos Riešės gimnazijoje, teko apsvarstyti galimybę vaikams lankyti toliau nuo namų esančias rajono mokyklas.
„Yra mokykla kažkur už 20 km, kita čia Bukiškio, ji irgi Riešės gimnazijos kaip ir padalinys, bet nė vienas tas variantas netiko, nes 20 km važiuoti, tai man į miestą važiuot arčiau, o iki Bukiškio mokyklos autobusai nevažiuoja, tai vaikai irgi patys nevažiuotų“, – sako E. Ragovskė.
Trūksta klasių
O Riešės gimnazijoje vykstant pamokai – vienas šalia kito prie suolo keturi mokiniai. Ir net ne visada pamoka vyksta tam skirtame kabinete – trūkstant vietos kartais jos tenka klausytis administracijos kabinete ar net koridoriuje. Savo kabinetą pamokoms užleido ir gimnazijos direktorė. Čia šiemet mokosi 1 727 mokiniai ir vaikų skaičius kaip didmiesčio mokykloje, viršijamas triskart.
Pagrindinė problema, kad Vilniaus rajone tiesiog nėra lietuviškų mokyklų.
„Pagrindinė problema, kad Vilniaus rajone tiesiog nėra lietuviškų mokyklų. Ir gyventojai, kurie čia gyvena, neturi kito pasirinkimo kaip Riešės gimnazija, o Riešės gimnazija seniai nebetalpina“, – dėsto Riešės gimnazijos direktorė Egidija Urbanavičienė.
Šiais mokslo metais dėl vietos trūkumo klasėse Riešės gimnazija nepriėmė 21 pradinuko, 24 penktos–aštuntos klasės moksleivių ir 26 devintokų.
„Jaunos šeimos priverstos jeigu ne išsikraustyti, tai bent jau registruotis Vilniaus mieste, kad ten galėtų pretenduoti į kokią nors mokyklą, Vilniaus mieste mokyklų taip pat trūksta“, – sako Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė Nora Lapinskienė.
Įtampa tęsiasi ne vienus metus
Vilniaus rajono gyventojai net deklaruoja gyvenamąją vietą sostinėje, kad vietą mokykloje gautų čia, sako Vilniaus savivaldybė. Šiemet atmesta maždaug 400 tokių prašymų.
„Šie metai tokie, kad dauguma vilniečių iš tikrųjų pateko į mokyklas ir iš kitų rajonų gyvenantys, mes negalėjom sudaryti galimybių“, – tikina Vilniaus savivaldybės atstovė Diana Petkūnienė.
Įtampa mokykloje tęsiasi ne vienus metus, rajono savivaldybė nevykdo jokios lietuviškų mokyklų plėtros.
Riešės gimnazijos direktorė sako, įtampa mokykloje tęsiasi ne vienus metus, rajono savivaldybė nevykdo jokios lietuviškų mokyklų plėtros.
„Riešės gimnazija jau egzistuoja daugiau nei 30 metų ir gerų žinių, kad šalia būtų steigiama lietuviška mokykla arba kad lenkų mokyklose, kurios šiuo metu tikrai yra tuštėjančios, būtų atidaromos lietuviškos klasės – nėra“, – sako E. Urbanavičienė.
Siūlo mokytis kitur
Nėra taip, kad Vilniaus rajone nebūtų įmanoma rasti jokios mokyklos toliau nei 15–20 kilometrų atstumu, sako Vilniaus rajono administracijos direktorius.
„Avižieniuose yra dvikalbė mokykla, yra lietuvių ir lenkų kalbomis dėstoma, ir Maišiagaloje yra lietuviška mokykla, Paberžėj yra viena mokykla lietuviška, viena lenkiška, viena Maišiagaloj irgi yra lenkiška. Kiekvienoj seniūnijoj, beveik kiekvienoj seniūnijoj mes galim rasti mokyklą ir lietuvių, ir lenkų dėstomąja kalba“, – tikina Vladislavas Kondratovičius.
„Na jūs įsivaizduokit, jeigu jums vaiką ryte reiktų vežti dar 15 km tolyn nuo namų, nuo Vilniaus, paskui grįžti į darbą į Vilnių“, – reaguoja Riešės gimnazijos tarybos pirmininkė N. Lapinskienė.
Tokiais atvejais rajono savivaldybė užtikrina, kad moksleiviai, nepriklausomai nuo amžiaus, būtų pavėžėti iki mokyklos, sako administracijos direktorius. Švietimo ministerija teigia, kad rajono savivaldybės pareiga užtikrinti ir ugdymo įstaigas valstybine kalba.
„Būtent Riešės seniūnijoje, Avižienių seniūnijoje, tose seniūnijose, kurios vienos sparčiausiai augančių Vilniaus rajone, ten ugdymo valstybine kalba akivaizdžiai trūksta“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Ieško galimybių
Ugdymą valstybine kalba vykdančią Riešės gimnaziją įsteigė Švietimo ministerija.
„Yra įstatyme numatyta išlyga, kad tais atvejais, kai savivaldybė, šiuo atveju Vilniaus rajono savivaldybė, nesiima spręsti problemų dėl ugdymo valstybine kalba, ministerija tą gali daryti, tai mes tikrai per paskutinius keletą metų esam atidarę ir ne vieną modulinį darželį, kad galėtų vaikai mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas“, – tvirtina I. Gaižiūnas.
Pasak administracijos direktoriaus, anksčiau trūko savivaldybės dialogo su ministerija dėl naujų lietuviškų mokyklų statybos ir esamų plėtros priemiestinėse vietovėse, bet šiandien jis vyksta, ieškoma sklypų.
„Faktiškai mes šiandien turim pasekmes to, kas buvo prieš 20, 10, prieš 15 metų. Tas planavimo ir galbūt dialogo tarp tarybos, ministerijos nebuvimas privedė prie to, kad šiandien tikrai turim gesinti gaisrus“, – aiškina V. Kondratovičius.
Kad daugiau moksleivių tilptų į norimas ugdymo įstaigas, kaip trumpalaikę priemonę Vilniaus rajono savivaldybės direktorius mato modulinių priestatų įrengimą. Tačiau ir savivaldybė, ir Švietimo ministerija sako, kad naujoms lietuviškoms mokykloms pastatyti, mokytojų kolektyvams sukomplektuoti prireiks mažiausiai penkerių metų.
lrt.lt
ac77sl