2024-12-23, Pirmadienis
naujienlaiškis

Rugsėjo 12 d. DIENOS ĮVYKIŲ PANORAMA

Popiežius Pranciškus viešėjo Vengrijoje

Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus atvyko į Budapeštą. Trumpo, tik šešių valandų trukmės vizito Vengrijos sostinėje programoje – susitikimai su katalikų vyskupais, su Ekumeninės Bažnyčių tarybos ir žydų bendruomenės nariais, su valstybės ir vyriausybės atstovais. Galiausiai pagrindinis įvykis – Tarptautinio eucharistinio kongreso uždarymo Mišios. Iškart po to popiežius išvyksta į Slovakiją, kur lankysis iki trečiadienio, rugsėjo 15 d. Popiežius Budapešte lankosi šio kongreso kvietimu. 1985-aisiais tokiame renginyje Nairobyje dalyvavo Jonas Paulius II. Tai taip pat pirmoji popiežiškoji kelionė į Vengriją nuo Jono Pauliaus II vizito 1996-aisiais. Popiežius Pranciškus sekmadienį atvykęs į Budapeštą susitiko su antiimigracinių pažiūrų Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir aukos Tarptautinio eucharistinio kongreso mišias. 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovo pusvalandžio susitikimas su V. Orbanu, dalyvaujant Vengrijos prezidentui Janošui Aderiui, įvyko už uždarų didingame Meno muziejuje.V. Orbanas savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė nuotrauką, kurioje jiedu spaudžia vienas kitam ranką.

Rugsėjo 12-oji – Pasaulinė Pirmosios pagalbos diena

Viso pasaulio nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijos jau nuo 2000 metų žymi Pasaulinę Pirmosios pagalbos dieną. Šiais metais minėtinos dienos devizas – „Pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiajam – Humaniškumo išraiška”. Raudonojo Kryžiaus draugija įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus gali ir turi išmokti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems ir šis visuomenės narių mokymas vienas iš pagrindinių draugijos veiklos tikslų.

Migrantų krizė

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug dešimčiai migrantų. Tai mažiausias tokių asmenų skaičius šią savaitę. Penktadienį ir trečiadienį jis buvo apie 40, ketvirtadienį siekė apie 50, antradienį – apie 20, pirmadienį – apie 30. Nė vienas į Lietuvą neteisėtai bandęs patekti asmuo šeštadienį nebuvo įleistas. Pastarąjį kartą migrantas į Lietuvą pateko prieš dvi savaites, tai buvo dėl humanitarinių priežasčių. Praėjusią parą apie 10 migrantų prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties dviem rajonais Lietuvoje – Ignalinos ir Švenčionių. Fiksuotas atvejis, kai Baltarusijos pareigūnas galimai neteisėtai įžengė į Lietuvos pusę, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Šiluvos-atlaidai

Rugsėjo 7–15 d. Šiluvos piligriminėje šventovėje švenčiamas didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų (Šilinių) aštuondienis. Šiemet švenčiamais Šeimos-Amoris Laetitia ir Šv. Juozapo metais pagrindinė Šilinių diena – rugsėjo 12-osios sekmadienis – skiriamas šeimoms meldžiantis intencija, kad šeimoje išgyvenamas meilės džiaugsmas taptų visos Bažnyčios džiaugsmu. Tą patį sekmadienį 16 val. Šiluvos aikštėje buvo švenčiamos Ekumeninės pamaldos.

Koronaviruso situacija

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 810 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų, mirė 16 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 308464 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 298114). Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 4688 žmonės. Praėjusią parą mirė po vieną 30–39 ir 50–59 metų, du 60–69 metų, penki 80–89 metų ir septyni 70–79 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. Iš jų penki buvo paskiepyti.

Jungtinės Karalystės nesiruošia renginiuose iš lankytojų reikalauti skiepų pasų

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas paskelbė, kad vyriausybė nesiruošia įgyvendinti planų naktiniuose klubuose ir kituose dideliuose renginiuose iš lankytojų reikalauti skiepų pasų. Anksčiau planuota, kad norintys patekti į naktinius klubus ir kitus didelius susibūrimus turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jiems buvo suleistos abi dozės vakcinos nuo COVID-19. Tačiau sekmadienį sveikatos apsaugos sekretorius persigalvojo, pasipriešinus kai kuriems įstatymų leidėjams iš jo paties torių partijos. „Man niekada nepatiko mintis liepti žmonėms, norintiems užsiimti įprasta kasdiene veikla, parodyti kokius nors dokumentus, tačiau pasielgėme teisingai šią idėją gerai apsvarstydami. Man malonu pranešti, kad, gerai pasvarstę ir palikdami šią idėją rezerve, nusprendėme netęsti planų reikalauti skiepų pasų“, – BBC sekmadienį sakė S. Javidas. Skiepų pasai sukėlė bruzdesį ne tik torių gretose, bet ir sulaukė opozicijos partijų bei verslo lyderių pasipriešinimo.

Suvaržymai Lietuvoje

Nuo pirmadienio įsigalioja nauji ribojimai: be galimybių paso negalima į kavines, sporto klubus, grožio salonus, dideles ir specializuotas parduotuves. Nuo rugsėjo 13-osios asmenys be galimybių paso ar jam prilygstančio dokumento gali naudotis tik tomis paslaugomis, kurios įtrauktos patvirtintą išimčių sąrašą. Sąrašas apima būtinąsias paslaugas ir veiklas, taip pat tas veiklas, kur rizika užsikrėsti COVID-19 nedidelė. Svarbiausią informaciją galite rasti ir čia: Galimybių pasas – 2 mėnesius galiojantis dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra arba paskiepytas nuo COVID-19, arba šia liga persirgęs, arba turi imunitetą šiai ligai, arba yra vaikas iki 16 metų. 2 dienoms galimybių pasą galima gauti atlikus COVID-19 testą ir turint neigiamą rezultatą, šių testų nekompensuoja valstybė. Už Vyriausybės nutarimo ir kitų reikalavimo nevykdymą gresia griežtos baudos – už reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė taikoma paslaugos teikėjui, o baudos dydis siekia nuo 1500 iki 6000 eurų. Tačiau rizikuoja ir klientai – gyventojų pažeidimai, kurie sukelia pavojų išplisti pavojingoms arba ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms, padaryti esant ekstremaliai situacijai, gresia 500-1500 eurų bauda, anksčiau paaiškino teisininkai. Jei didelis pavojus nesukeliamas, gali būti skirtas įspėjimas ar mažesnė 60-140 eurų bauda. Gerokai griežtesnė atsakomybė grėstų sumaniusiems galimybių pasą klastoti – tai jau baudžiamasis nusikaltimas.

JAV į galimą Rusijos agresiją prieš Ukrainą atsakys… sankcijomis

Buvęs JAV ambasadorius Kijeve Džonas Herbstas papasakojo, kokia būtų tikėtina Vašingtono reakcija jeigu Rusija sugalvotų prisijungti Ukrainą. Pasak jo, jeigu taip nutiktų, Maskva sulauktų naujų draudimų ir ribojimų, praneša „RIA Novosti”. „Manau, kad Rusijos agresija kelia realų pavojų ir to negalima nepaisyti. Jeigu taip nutiks, esu įsitikinęs, kad JAV Rusijai įves labai griežtas sankcijas,” – teigė Dž.Herbstas, kalbėdamas televizijos kanalo „Ukraina 24″ eteryje. Jis patikino, kad tokios priemonės gali sugriauti Rusijos ekonomiką. Baigdamas pokalbį buvęs diplomatas perspėjo, jog tikėtinas karas abejose pusėse nusineštų labai daug žmonių gyvybių.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras teigia, kad Lietuva pavėlavo paskiepyti 70 procentų visuomenės 

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar Seimo opozicijoje dirbantis Aurelijus Veryga LNK teigė, kad Lietuva pavėlavo paskiepyti 70 procentų visuomenės ir dabar šio procento jau nebeužtenka. Buvęs ministras pripažįsta, kad dabar susiskaldymas visuomenėje toks didelis, jog būdamas valdančiųjų gretose, jis ir pats nežinotų, kaip keisti mokslu netikinčių žmonių nuostatas. Prezidento Gitano Nausėdos užsibrėžtą tikslą iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 procentų suaugusių šalies gyventojų nepavyko. Bet dabar tas skaičius jau yra pasiektas. A. Veryga teigė, jog šis rodiklis pasiektas per vėlai, bet dabar nuleisti rankų taip pat negalima. „Trupučiuką jau vėlu. Ir žiūrint į skaičius – kiek mes turime naujų per parą nustatomų atvejų, praeitais metais tuo pačiu metu mes turėjome ženkliai mažesnį skaičių. Tai reiškia, kad virusas išplito, nauja atmaina išplito, ji padarė savo darbą. Bet dabar aišku, kad net ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, susirgti. Taip, kelis, ar keliolika, ar keliasdešimt kartų mažiau, bet jie gali užkrėsti kitą grupę žmonių. Ir to skaičiaus žmonių užtenka, kad virusas plistų visuomenėje.

Džo Baidenas toliau stebina keistu elgesiu

JAV prezidentas Džo Baidenas keistokai pasireiškė Niujorke vykusios 2001-ųjų rugsėjo 11-osios aukų pagerbimo ceremonijoje, praneša „Telgram” kanalas „Voennyi obozrevatel”. Kanalo teigimu, ceremonijos metu šalies lyderis nusiėmė kaukę ir kažką sušuko miniai. Politikas stovėjo tarp buvusių valstybės vadovų. Ką tiksliai jis sušuko, nepranešama. Džo Baidenas ne pirmą kartą sulaukia kritikos už savo elgesį iškilmingų renginių metu.

PRANEŠIMŲ APIE YPATINGUS ĮVYKIUS IR NUSIKALSTAMAS VEIKAS SUVESTINĖ

Sveikatos sutrikdymai
Vilniuje, Architektų g., miškelyje, neblaivus (2,04 prom.) asmuo (g. 1998 m.) sumušė jaunuolį (g. 2000 m.), kuris pristatytas į ligoninę. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Kaune, M. Riomerio g., namo kieme, grupė asmenų sumušė vyrą (g. 1990 m.), kuris pristatytas į ligoninę.

Rasti žmonių kūnai
Palangoje, Vytauto g., rastas mirusio nenustatytos tapatybės apie 60 metų amžiaus vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

Kiti įvykiai
Tauragės apskr. VPK gautas nepilnametės (g. 2003 g.) pranešimas, kad tą pačią dieną apie 20 val. 20 min. Tauragės r., prie užtvankos, ją prievarta į automobilį „Audi A6“ įsodinęs nepažįstamas vyriškis, kuris, grasindamas daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, bei apie 2–3 kilometrus pavežęs, iš automobilio išstūmė.

Į Kauno ligoninę iš namų pristatytas ir dėl kūno nudegimų paguldytas vyras (g. 1994 m.), kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 0 val. 40 min. susižalojo ūkiniame pastate sprogus savadarbiam sprogstamajam užtaisui.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trisdešimt trečioji (gruodžio 22) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos dronais atakavo naftos perdirbimo gamyklą Stalnoi Kon (Oriol sr.). Taip pat sprogimai Rostov...

Vladimiras Laučius. Vokietijos žalieji sektantai sukėlė elektros kainų šoką

Vokietijos žalieji sektantai, privertę uždaryti paskutines atomines jėgaines, sukėlė elektros kainų šoką visam regionui. Skandinavai įsiutę. Sveiko proto...

Atvykėliai iš Sirijos Austrijoje gauna laišką: paaiškinkit, kodėl neturėtume jūsų siųsti namo

Austrija iš pradžių nori išsiųsti namo apie 40 000 imigrantų iš Sirijos. Pirmasis žingsnis – migracijos institucija BFA...

Švedijos ekonomikai vis dar einasi prasčiausiai Europos Sąjungoje

Švedija trečiąjį šių metų ketvirtį nepateisino žemų lūkesčių ir išsiskyrė 0,1 procento neigiamu augimu, skelbia Eurostatas. Taigi įsiskolinusios...