Prezidentas pritarė strateginių valstybės įmonių pertvarkai
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves įstatymų paketą po to, kai Seimas įtraukė į įstatymus nuostatas, sustiprinančias su viešosios transporto infrastruktūros valdymu ir nacionaliniu saugumu susijusių interesų apsaugą.Įstatymų paketu sudaromos prielaidos valstybės įmones „Lietuvos oro uostai“, „Oro navigacija“, „Vidaus vandens kelių direkcija“ ir „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pertvarkyti į akcines bendroves. Šalies vadovo nuomone, komercializuojant šias strategines valstybės valdomas įmones būtina užtikrinti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose, kad jiems nekiltų rizika dėl pačių įmonių ar kitų asmenų prisiimamų kreditorinių išieškojimų.
Pasak šalies vadovo, pertvarkytos įmonės turi būti valdomos skaidriai ir profesionaliai – pagal geriausią valdysenos praktiką, taip pat užtikrinant įmonių valdymo organų kolegialumo principus.
JT pusmečiu pratęsė savo pagalbos misiją Afganistane
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nubalsavo už siūlymą pusmečiu pratęsti JT misijos Afganistane įgaliojimus ir paragino Talibaną sukurti įtraukią vyriausybę. Pasaulis atidžiai stebi įvykius Afganistane.
Pradedamas Sausio 13-osios memorialo prie Seimo rūmų remontas
Pirmadienį, rugsėjo 20 d., pradedamas Sausio 13-osios memorialo prie Seimo remontas. Memorialas, dengiantis fragmentą barikadų, stovėjusių prie Seimo per lemtingus 1991-ųjų įvykius, bus atnaujintas ir vėl pritaikytas lankytojams. Seimo kanceliarija, atlikusi viešojo pirkimo procedūras, sudarė sutartį dėl remonto darbų atlikimo. Įvykdžius sutartį, bus atnaujintas Sausio 13-osios memorialas, nekeičiant pastato išvaizdos. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2000 metais buvo nuspręsta įamžinti Laisvės gynėjų ir Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu. Jame integruoti išlikę parlamento gynybos įtvirtinimo fragmentai. Memorialo projektą sukūrė „Vilniaus architektūros studija“ (projekto vadovas – Kęstutis Kisielius, autorius – Alfonsas Vaškevičius).
Prezidento susitikimas su Maltos ordino didžiuoju hospitaljeru
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prezidentūroje susitiko su Maltos ordino didžiuoju hospitaljeru Dominique Prince de La Rochefoucauldu-Montbelu. Susitikime kalbėta apie ordino veiklos 30-mečio sukaktį ir ilgametę paramą Lietuvos žmonėms. Prezidentas didžiajam hospitaljerui padėkojo už tai, kad Maltos ordino veikla Lietuvoje be pertraukos tęsiama nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtent prieš 30 metų pagalba Lietuvai ir jos žmonėms buvo ypač svarbi.
Ordino hospitaljeras ir Prezidentas sutarė, kad Malta ir Lietuva dalijasi bendromis žmogiškosiomis vertybėmis, o savanorystė reikšmingai prisideda prie socialinių paslaugų plėtros šalyje.
Lenkija toliau gina savo suverenitetą
Lenkija nori suvereniteto ir kad ES liautųsi „kištis” į jos vidaus reikalus, bet neišeis iš bloko, vakar pareiškė valdančiosios dešiniosios partijos vadovas. „Polexito” nebus… Mes neabejotinai matome Lenkijos ateitį Europos Sąjungoje”, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė partijos „Teisė ir teisingumas” (PiS) vadovas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslaw Kaczynski). Šios pastabos pateiktos po to, kai aukšti PiS pareigūnai užsiminė apie galimybę pasitraukti iš ES, šaliai vis aršiau nesutariant su Briuseliu dėl Lenkijos teismų reformų. Paskutiniame ilgalaikio ginčo posūkyje Europos Komisija paprašė Aukščiausiojo ES Teismo skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji nesustabdys prieštaringai vertinamų reformų.
SRTRF konkursai
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) taryba dvidešimt penktąjį kartą skelbia kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamųjų projektų, kuriems valstybė teikia dalinę finansinę paramą, konkursą.Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad 2022 metų projektų paraiškos šįkart priimamos tik elektronine forma. Pasak SRTRF tarybos pirmininko Vido Mačiulio, šių metų konkursas – tradicinis, tačiau su kai kuriomis naujovėmis. Iki spalio 14 d. gautus bei administracinius reikalavimus atitinkančius projektus iš pradžių vertins Fondo ekspertų grupė, vėliau – ir Fondo taryba. Ji galutinį sprendimą dėl paramos dydžio konkretiems projektams priims tik tada, kai Seimas patvirtins 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą. „Sieksime, kad Fondo parama būtų objektyvi, skaidri, aiški“, – sako V. Mačiulis.
Prezidentas dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 20–22 d. Niujorke dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje. Prezidento pranešimas numatytas aukšto lygio sesijos pirmąją dieną. Lietuvos vadovas kreipsis į pasaulio šalių lyderius jau trečią kartą. Prezidento pasisakyme didžiausias dėmesys bus skirtas globaliems ir regioniniams iššūkiams: pandemijos suvaldymui, migracijai, tarptautinės teisės viršenybei. Lietuva šiais metais kandidatuoja į dvi Jungtinių Tautų institucijas: Žmogaus teisių tarybą ir UNESCO Vykdomąją tarybą. JTGA paraštėse numatytas Lietuvos Prezidento dalyvavimas Darnaus vystymosi tikslų aukšto lygio susitikime ir JAV Prezidento J. Bideno rengiamame pasaulio lyderių COVID-19 pandemijos suvaldymo valstybių vadovų susitikime. Programoje numatyti valstybės vadovo susitikimai su JAV bendrovių, planuojančių plėtrą Lietuvoje, atstovais. Tradiciškai Prezidentas susitiks su JAV lietuvių bendruomene Niujorke ir Čikagoje. Atskira programa numatyta poniai Dianai Nausėdienei. Niujorke ji susitiks su JAV rytinės pakrantės lituanistinio švietimo atstovais, Čikagoje – lankysis Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje ir lituanistinėse mokyklose.
Ministrų susitikime – mokyklos Suvalkuose steigimo klausimas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Varšuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos švietimo ir mokslo ministru Pšemyslavu Čarneku (Przemysław Czarnek) aptarti tautinių mažumų ugdymo klausimus, bendradarbiavimą mokslo srityje, pandemijos keliamus iššūkius švietimui. Abiejų šalių ministerijos sutarė paskatinti abiejų šalių institucijų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, užtikrinti daugiau galimybių mokslininkams savo straipsnius publikuoti aukščiausio lygio žurnaluose.
Kaune kuriamas Geriatrijos centras, padėsiantis išsaugoti orią senatvę
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje įgyvendinamas Geriatrijos centro kūrimo projektas, kuris bus svarbus visos šalies senjorams ir padės jiems kuo ilgiau išsaugoti orią kasdienybę. Jau įsigyta brangios medicininės įrangos ir neseniai pradėtas brangiausias etapas – remonto darbai. Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė, siekiant, kad Geriatrijos centras atitiktų specializuoto aukšto lygio sveikatos priežiūros objekto reikalavimus, reikalinga iš esmės atnaujinti turimą infrastruktūros bazę: rekonstruoti numatytą ligoninės pastatą, remontuoti, ir perplanuoti patalpas, įsigyti įrangos. „Planuojama įrengti dvivietes ir vienvietes palatas su atskirais sanitariniais mazgais, kineziterapijos salę ir ergoterapijos kambarį, gydytojų ir personalo kabinetus, erdves studentams ir kitas reikalingas patalpas perplanuojant ir keičiant dabartinį ligoninės patalpų išplanavimą“, – pasakojo dr. H.M. Helga.
Dėl Afganistano krizės atsistatydina Nyderlandų gynybos ministrė
Nyderlandų gynybos ministrė Ank Bijleveld penktadienį atsistatydino dėl savo darbo per chaotišką evakuaciją iš krizės ištikto Afganistano, išvakarėse dėl tos pačios priežasties iš pareigų pasitraukus ir olandų užsienio reikalų ministrei.
Mirė buvęs ministras Algirdas Vapšys
Eidamas 88 metus mirė visuomenės veikėjas, buvęs statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys. Jis gimė 1933 m. lapkričio 30 dieną Salake, Zarasų rajone. Visuomenės veikėjas didelę gyvenimo dalį paskyrė statybos sektoriaus vystymui, 1992–1994 metais Vyriausybėje buvo statybos ir urbanistikos ministru. Daug dirbo saugant Lietuvos istorinį paveldą ir 2006–2010 m. vadovavo Valdovų rūmų paramos fondui ir rūpinosi rūmų atstatymu Vilniuje. Velionis dirbo ne tik vadovaujantį darbą, bet ir aktyviai dalinosi sukauptomis žiniomis. 1989 metais Algirdui Vapšiui buvo suteiktas docento vardas. Kaip vienas iš ryškiausių statybos inžinerijos atstovų 1997 metais buvo išrinktas Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininku, o 2001 metais buvo perrinktas antrai kadencijai.
Baltarusijoje yra 10 tūkst. migrantų, kurie gali užplūsti Lenkiją
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad Baltarusijoje yra daugiau nei 10 tūkst. migrantų, galbūt ir daug daugiau, asmenų, kurie yra perkelti iš Artimųjų Rytų, daugiausia – iš Irako, taip pat Sirijos, siekiant vykdyti hibridinę ataką“. Jie gali užplūsti Lenkiją ir Lietuvą. Pasak jo, Minsko režimas prieš Lietuvą ir Lenkiją vykdo „provokaciją, kuri buvo įkvėpta Maskvoje“. Lenkijos premjeras taip pat akcentavo kovos su Baltarusijos režimo propaganda svarbą, siekiant užkirsti kelią „A. Lukašenkos politikos veiksmingumui“. „Dėl to Briuselyje kalbame vienu balsu, vienu balsu kalbame ir Jungtinėse Tautose, Vašingtone“, – aiškino M. Morawieckis.
„Frontex“ vadovas: bus tęsiama skubios pagalbos telkimo misija Lietuvoje
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Varšuvoje susitiko su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex”) vadovu Fabrice Leggeri, apsilankė „Frontex“ operacijų koordinavimo centre. „Frontex“ vadovas išreiškė palaikymą Lietuvos iniciatyvai – keisti Europos Sąjungos teisės aktus išorės sienų apsaugos ir prieglobsčio srityse. Anot jo, šalys susiduria su hibridine grėsme, tad reikalingas šalių palaikymas siekiant pokyčių. Be to jis patvirtino, kad bus tęsiama skubios pagalbos telkimo misija Lietuvoje, o Baltarusijos siena išlieka didesnio pavojaus lygio dėl neteisėtos migracijos rizikos.
LVŽS grasina Šimonytei interpeliacija
Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ragina Vyriausybę per tris savaites atsiriboti nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios mokestinės reformos, iš esmės pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaityti visuomenei už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateikti aiškius terminus, kada bus baigti peržiūrėti migrantų prieglobsčio prašymai. Jei šie reikalavimai nebūtų vykdomi, LVŽS taryba priėmė sprendimą įpareigoti LVŽS šešėlinę Vyriausybę kartu su LVŽS frakcija Seime rengti interpeliaciją premjerei Ingridai Šimonytei.
Koronavirusas Lietuvoje
Praėjusią parą užsikrėtė 1197 žmonės, mirė 6 žmonės.
