Reikalavimai Prezidentui dėl kilusios grėsmės demokratijai ir Lietuvos valstybingumui
Nacionalinis susivienijimas pateikė reikalavimus Lietuvos Respublikos Prezidentui: 1) neleisti, kad sąmoningai būtų bloginami Lietuvos valstybės santykiai su kitomis užsienio valstybėmis, įskaitant Baltarusiją ir pareikšti nepasitikėjimą Užsienio reikalų ministrui bei kitiems asmenims, 2) atmesti bet kokius Lietuvai primetamus susitarimus perkelti į mūsų šalį atvyksiančius iš Afrikos, Azijos ir kitų pasaulio šalių tūkstančius tariamų pabėgėlių, 3) inicijuoti įstatymų projektus dėl LRT tarybos rinkimo tvarkos pakeitimo, taip pat keisti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą finansuojant LRT veiklą, 4) įšaldyti bet kokius įtampą visuomenėje eskaluojančių įstatymų projektų svarstymus, 5) grąžinti piliečiams atimtą realią konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme, 6) panaikinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybą, kuri yra neokomunistinės (genderizmo) ideologijos skleidimo centras, 7) suburti Lietuvos nacionalinę asamblėją iš visuomeninių organizacijų atstovų, buvusių Lietuvos disidentų, rezistentų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, Kovo 11-osios Akto signatarų, dvasininkų, mokslininkų šalies kultūros ir meno darbuotojų bei kitų visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą pelniusių, įvairioms tautinėms ir socialinėms visuomenės grupėms atstovaujančių žmonių.
Covid-19 situacija
Praėjusią parą nustatyti 854 nauji koronaviruso atvejai, mirė penki žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 329.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog „mosavimas galimybių pasu kaip tam tikra paskata skiepytis – nebeveikia“. Šalies vadovas paragino pasitelkti gerąją kai kurių savivaldybių patirtį, kai siekiant įtikinti žmones skiepytis, su jais bendraujama asmeniškai.
Pakruojo šeimos medicinos klinikos teigimu nustatytas atvejis, kai darbuotoja klastojo kraujo tyrimų duomenis, siekiant suteikti būdą keletui žmonių neteisėtai gauti galimybių pasą, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.
Reikalavimų sušvelninimai
Vyriausybė nusprendė atsisakyti kitą savaitę turėjusio įsigalioti galimybių paso reikalavimo tarpmiestinio susisiekimo viešajame transporte. Taip pat nuspręsta studentus į paskaitas laikinai įleisti ir su profilaktiniais COVID-19 testais. Reikalavimai švelninami siekiant sudaryti galimybes dalyvauti kontaktiniame ugdyme.
Migrantų krizės padėtis
Praėjusią parą užkirstas kelias į Lietuvą pateikti maždaug 20 neteisėtų migrantų. Pasieniečių duomenimis, dabar prie Lietuvos sienos su Baltarusija yra įstrigusi grupė migrantų. Jie į Lietuvą neina, o mūsų šalies pareigūnai tiekia jiems maistą ir vandenį. Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės teigimu, savo noru arba negavę prieglobsčio Lietuvą jau paliko per 100 neteisėtų migrantų, likusius daugiau nei 2 tūkst. prašymų tikimasi išnagrinėti iki metų galo.
Prezidentas susitiko su Seimo valdybos nariais
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai, susitiko su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdybos nariais. Prezidentas, palinkėjęs Seimo pozicijai ir opozicijai konstruktyvaus darbo, išreiškė lūkestį, kad, spręsdamas aktualiausius politinės darbotvarkės klausimus, Seimas neužmes strateginių, ilgalaikei valstybės raidos perspektyvai būtinų reformų.
Prezidentas pasveikino Šiaurės Makedoniją su Nepriklausomybės metinėmis
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Šiaurės Makedonijos Prezidentą Stevo Pendarovskį ir visus šalies žmonės su 30-osiomis Nepriklausomybės metinėmis. „Vertinu Šiaurės Makedoniją kaip bendramintę, svariai prisidedančią prie tarptautinio saugumo stiprinimo. Lietuva turi dar vieną patikimą sąjungininkę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Tikiu, kad vieningomis pastangomis stiprinsime mūsų nedalomą euroatlantinį saugumą ir prisidėsime prie stabilumo plėtojimo ne tik mūsų kaimynystėse, bet ir tarptautinėje erdvėje“, – sveikinime rašė šalies vadovas.
Leidimas mitingui
Vilniaus savivaldybė nusprendė išduoti leidimą penktadienį Katedros aikštėje Šeimų sąjūdžio planuojamam mitingui. Savivaldybė leidimą mitingą organizuoti Katedros aikštėje argumentuoja faktu, kad ten yra daugiau vietos nei aikštėje prie Seimo, taipogi čia lengviau užkardyti galimas provokacijas. Numatoma, jog renginyje dalyvaus nuo 5 iki 10 tūkst. žmonių. Šeimų sąjūdžio vadovo Raimondo Grinevičiaus teigimu, esama galimybės surengti mitingus ir prie Seimo, ir prie Katedros, jeigu teismo sprendimas mitingo organizatoriams būtų palankus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad pareigūnai ruošiasi įvairiems mitingo scenarijams ir padarys viską, kad viešoji tvarka jo metu būtų užtikrinta.
EŽTT Didžioji kolegija imasi bylos dėl lietuvės pasakų knygos apie homoseksualų meilę
Bylą prieš Lietuvą dėl rašytojos Neringos Macatės knygos „Gintarinė širdis“ imasi nagrinėti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija. Byloje rašytoja nurodo, kad dėl diskriminacinių priežasčių Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) apribojo knygos platinimą – joje buvo teigiamai vaizduojami tos pačios lyties asmenų santykiai.
Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo plėšimo Rūdninkų migrantų stovykloje
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo plėšimo Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligone įrengtoje migrantų stovykloje.
Prie partnerystės klausimo bus grįžta užsitikrinus palaikymą
Prasidedant naujai Seimo sesijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog partnerystė yra klausimas, kurį „jau senokai reikėjo išspręsti“, tačiau prie jo bus grįžta tik užsitikrinus pakankamą palaikymą.
Sorošo finansuojamas fondas puola Lenkiją dėl nelegalių migrantų
George`o Sorošo finansuojamas fondas, kuris remia Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos agresyvią politiką ties Lenkijos pasieniu, jungiasi į Europos organizacijų tinklą, kuris pasisako už migraciją ir prieš nacionalinių valstybių sienų apsaugos politiką. Šis tinklas teigia norintis panaikinti Europos Frontex sienų apsaugos organizaciją.
Žuvo Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras
Per pratybas, vykusias Šiaurės Sibiro Norilsko mieste žuvo Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Jevgenijus Ziničevas. Pranešama, jog ministras žuvo gelbėdamas žinomą kino režisierių Aleksandrą Melniką, dirbusį vietoje, kur vyko tarpžinybinės pratybos.
Teroristų teismas Prancūzijoje
Prancūzijoje prieš teismą stojo vienintelis gyvas likęs kaltinamasis dėl 2015-ųjų lapkričio atakų Paryžiuje. Šių tragiškų išpuolių metu baruose, restoranuose ir koncertų salėje „Bataclan“ buvo nužudyta 130 žmonių. Trijų džihadistų komandų įvykdytos atakos yra kruviniausias nusikaltimas Prancūzijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Atsakomybę už šiuos išpuolius vėliau prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
Gaisras Indonezijos kalėjime
Indonezijos Javos saloje per gaisrą perpildytame kalėjime žuvo 41 žmogus. Dar aštuoni kaliniai buvo sunkiai sužeisti, 72 nukentėjo nesunkiai.
Škotijos lyderė žada naują referendumą dėl nepriklausomybės
Škotijos regiono vyriausybė pažadėjo iki 2023 metų pabaigos surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės. Šis pažadas sutiktas stipraus Londono prieštaravimo. Pirmoji ministrė Nicola Sturgeon dėstydama vyriausybės ateinančių metų strateginį planą sakė, kad vėl bus pradėtas rengti išsamus projektas dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.
Talibano vyriausybė
Afganistane darbą oficialiai pradėjo Talibano laikinoji vyriausybė. Ji sudaryta vien iš lojalistų, su garsiais griežtosios linijos šalininkais visuose svarbiuose postuose, nors anksčiau žadėta suformuoti įtraukią visų afganistaniečių administraciją. Šalyje kilo pavienių protestų, kuriuose dalyvavo po kelis šimtus žmonių, tačiau jie buvo išvaikyti. Iš šalies pabėgęs buvęs prezidentas Ashrafas Ghani atsiprašė afganistaniečių, kad nepavyko pasiekti kitokios įvykių kloties. Jungtinės Valstijos vykdo konsultacijas su partneriais dėl tolesnių veiksmų.
Parengė Simonas Kaunelis
