Įvadas
Visus 2019-uosius lydėjo daugybė Kremliaus intrigų, skirtų Baltarusijai tvirčiau ją prisirišti prie Rusijos vidaus ir užsienio politikos kurso. Tai būtinybę sukėlė pirmiausia išspręsti V. Putino siekis išspręsti „2024 m. Problemą“.
Tačiau A. Lukašenkos priešinimasis Rusijos „integracijos ultimatumui“, vieši dviejų prezidentų konfliktai, regis, „Baltarusijos klausimą“ išbraukė iš darbotvarkės. Bet vėlesni įvykiai parodė, kad yra priešingai.
Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisos, neva „sprendžiančios“ Vladimiro Putino prezidento galių išplėtimo teisėtumo klausimą, nereiškė, kad Maskva atsisakė ekonominio ir politinio siekio susijungti su strateginiu partneriu.
Tai akivaizdžiai įrodo 2020 m. sausio 17 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Masinė Rusijos žiniasklaidos kampanija, siekianti pakenkti A. Lukašenkos režimo teisėtumui, prasidėjusi 2020 m. balandžio mėn., nepaliko jokių abejonių dėl tikrojo šių ketinimų tikslo.
Kad ir kaip tai pavadintumėte – „integracija“, „asimiliacija“ ar net „inkorporacija“, – tapo akivaizdu, kad tai yra vienas svarbiausių Rusijos ekspansijos Baltarusijoje komponentų. Būtent, informacinė infrastruktūra tam tikrą „X valandą“ turės suvaidinti savo vaidmenį „hibridinėse“ karinėse-politinėse operacijose.
Daugiau rusų kalba ČIA
kiek ES,tiek ir Rusija vidaus ir užsienio problemas sprendžia tik SAVO NAUDAI,atseit darantys tai tik žmogaus teisių ir jo gerovės labui