Retas atvejis, kad viešojoje erdvėje vyktų vaisingos diskusijos, debatai ko reikia Lietuvos mokslui, švietimui, kultūrai. Nes visuomenė pasukta sąmoningai liberalios ideologijos 360 laipsnių kampu, kuriai diskusijos, kompromiso paieškos yra bevertė efemeriška frazė. Bolševikai naikino tikėjimą, moralę, sąžinę, piliečių teises ir laisves nesuvirpindami jokio akies voko…
Kas išskirtinai manę glumina ir jeigu leis sveikata, laikas, fizinės-protinės galios pasistengsiu reflektuoti ir ieškoti empirinio paaiškinimo, kodėl valstybė sukūrusi 1-ąjį raketos modelį XVIIa., išplėtojusi sparčiausio interneto srautus visiškai abejingai ir konformistiškai iškėlė kapituliacijos vėliavą su maždaug tokia potekste: tiek to, kad sunaikinti mokslinių tyrimų centrai, lituanistika, etnokultūra, pedagogikos metodika, archeologija, kad valdžia net nesidomi, ar verta paremti mokslininkų laikraštį, kokią juridinę prasmę turėjo Pedagoginio universiteto mokslininkų darbų, Žemės Ūkio akademijos bibliotekos veikalų sukrovimas į mašinas ir išgabenimas nežinion.
Ta progą turime galimybę pagalvoti, kodėl sovietai sunaikino tardymų protokolus, kolaborantų sąrašus, apskritai, įstrigo liustracijos procesas.
Visiškai meluočiau teigdamas, kad absoliučiai visi mokslininkai tyli tarsi žuvys smėlyje. Kartais diskutuoja, aštriai pasisako istorikė Rasa Čepaitienė, sociologas Gediminas Merkys, filosofas Vytautas Radžvilas.
Bet to nepakanka. Erozija yra apėmusi giluminį sluoksnį.
Antai, tarsi pasibaigė korono pandemija, o žmonių bauginimai, skiepų reklamos net neketinama nutraukti – premjerė žarstys milijonus šios ligos prevencinėms programoms. Neremiama mokslininkų žiniasklaida, fakultetai, nerandama pinigų archeologiniams kasinėjimams tęsti, bet jų yra kovai su sezoniniu virusu ir susirgimais, kurie seniai tapo latentiniais.
Lobistai savo siekių neatsisakys… Regėdami mokslininkų, ekspertų apatiją, jie skaitmenizuos, industrializuos, ko gero, net mūsų namus ir įvairius želdinius.
Lrytas.lt ir vėl nepasidomės, kad Darius Kuolys yra lituanistas, bet skelbs antraštėje, kad jis yra humanitaras, nes kompetencija, profesionalumas, deja, jau ne šio pasaulio konstanta.
Tariamai visuomeninis vienos nelystančios partijos transliuotojas LRT nebekvies įvairių sričių specialistų diskusijoms apie elektrą, žaliąją energetiką, nes, šiukštu, tai supykdys itin mažas algas gaunančius Seimo narius.
Dažnai kyla retorinis klausimas: o kas bus po mokslininkų mirties? Ar jaunoji karta turės tęstinumo praktiką ir tikro mokslo sampratą? Ar apie tai kalbama bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose?
Mano žiniomis, ne itin, nes paprastai parengiamas projektas, už pinigus padabinamos mokyklų klasės, stadionai, įdiegiami elektroniniai dienynai… Tačiau brandinti kritinę asmenybę, deja, liberaliai mąstantys politikai negali ir neketina. Juk iš kapų neprisikels tautiškumo ugdymo ideologai tokie, kaip Zinkevičius, Batūra. Tad šiandien galima siautėti, kiek širdis geidžia…
Labai teisingas straipsnis ir tokių reikėtų daugiau, bet jau pasimatė , kad ne visi tai supranta ir net vadina „pliurpaliuku”. Tai bent mąstysena.
Teisingas straipsnis.
šeip šitas straipsnis tai eilinis pliurpaliukas…
-kaip ir taduks komentariuks