Visose demokratinius principus deklaruojančiose šalyse mokslas ir jo plėtra, mokslo rėmimas yra fundamentalus valdžios ir visuomenės prioritetas. Pvz., kas pateikia Premjerei epidemiologines išvadas, prognozes švietimo sektoriuje?
Mano nuomone, netgi specialiosios tarnybos, valstybės saugumas mažiausiai nusitaikęs blokuoti, ištrinti akademikų fb paskyras, youtube kanalus, juk sunaikinus šviesą ir tiesą, valstybė suirs iki pamatų.
Kas yra valstybės vystymosi atspirties taškas?
Dabar nebemadinga rengti tv tiltus, skelbti užsienio kolegų patirtį spaudoje, internete, kažkaip verdame savo sultyse ir tiek. Metodinė periodika yra merdinti, arba išnykusi, mes mokslo atstovai leidžiame savo laikraštuką, kurį irgi nepuolama finansuoti, paremti.
Apsaugok Dieve, kad sukirtus rankomis su kokiais elektros ale tiekėjais, ar komersantais, už reklamą turėtume spausdinti panegerikas apie juos. Užtenka leidome statybų oligarchams likviduoti pedagogų rengimo bazę, o korepetitorių firmos gviešiasi ne kokybės, bet pinigėlių.
Žodžiu danui, islandui vienu sakiniu nepasakysiu, kas yra kertinis Lietuvos pamatas, formulė 2020-2025 m? Bent dabar visos jėgos yra skirtos korono pandemijos suvaldymui ir paklusnaus demoso parengimui skiepytis. Nutilo šnekos apie žaliąją energetiką, iškastinį kurą, o tautinės mokyklos koncepcija yra tik Dariaus Kuolio rankraščių ir veikalų pavidale.
Silpnokas įdirbis su jaunimu
Jau daug metų konstatuojama apie idėjinio lyderio, stiprių partijų, asociacijų trūkumą. Tarkim Prancūzijoje yra skaitlingos profsąjungos, ginančios visuomenės interesus, ir valdžia su jomis užmezga dialogą.
Kas Lietuvoje privalo tarti pirmą ir paskutinį žodį?
Humanitariniu aspektu – Istorijos institutas. Ieškoti tyrimams šaltinių iš mecenatų, išeivijos fondų, sudaryti sąlygas ne patiems būti valdžios patalpų nuomotojais, bet organizuoti konferencijas, kuriose užsidirbtų už paskaitas iš savo išsipirktų, atgautų pastatų. Profsąjungų rūmų nuvertimas ant Tauro kalno buvo nemokšiškumo gestas ir solidi šalis tokių vandalizmų niekados neatliktų.
Institutas pagal savo priedermę lyg ir turi atsiskaityti visuomenei, plušėti pilietinės brandos ir konsolidavimo tarp atskirų inteligentijos grandžių baruose. Deja, apart rezoliucijų ir susirašinėjimų su LGGRCT nieko panašaus nevyksta.
Nesuvokiu, kas trukdytų socialiniuose tinkluose vystyti disputus, pakviečiant užsienio tyrinėtojus polemizuoti. Negi LRT išliks nepajudinamu, prisidengusiu mokesčių mokėtojų atstovaujamu Rodo kolosu?
Galbūt reikėtų pasitikėjimo mandatą suteikti mokslininkams? Pažymėtinas LMS siekis per 5-10 metų pritraukti kuo daugiau jaunų, šviežių protų, juolab, kad atsisakyta sovietinio įpročio deleguoti kandidatus į narius su rekomendacijomis, charakteristikomis.
Būtina sudaryti mokslo šakų atstovų registrą, archyvą, kad kiekvienas pilietis apsilankęs svetainėje matytų, kas ką siūlo gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, humanitarinių disciplinų sektoriuose. Ar mokslininkas gali reikšti savo mintis, idėjas nesuderinęs su pirmininku, ar gali priklausyti santalkoms, judėjimams, susivienijimams?
Ar leidėjai turi perspektyvą leisti Lenkijos, Austrijos mokslininkų pasiekimus? Kodėl prekybos centruose nesimato filosofinių studijų, monografijų, žinant, kad knygynai veiks galbūt tik vasarą.
Reformos dėl reformų?
Du įstatymus galėtų aprobuoti Seimo švietimo ir mokslo komitetas ir, sakytume, tegul toliau pluša socialiniuose reikaluose.
Pirma, skubos tvarka patvirtintų nuostatą, kuri numatytų aiškų politikų ir mokslo prelegentų komunikavimo scenarijų. pvz., ar gali tyrinėtojai patys be ideologinių klišių atlikti savo užduotis ir nebijoti kritinio balso, požiūrio į valdžios priimamas direktyvas?
Antra, mokslinių tyrimų centrų likimas ir kaštų analizė. Alytuje padangų cecho gaisras apnuogino tiesą, kad neturime hidrologijos, civilinės saugos profesionalų. Jeigu LSMU rengtų epidemiologus, tikrai lengviau būtų Loretai Ašokienei atsimušinėti prieš NVSC nuolatinius mirčių pasiklydimus ir sutrikimus.
Ar ne metas būtų dėti tašką reformoms? Neabejoju, Šiaulių universiteto uždarymas ir jo virtimas Akademija, yra ne pabaiga. Votis ant pilvo yra Klaipėda, kuri įvardinama kaip provincija, užkampis, mažai surenkantis studentų.
Taigi kyla retorinis klausimas, už ką algos, priedai mokamos ŠMM, UPC, patarėjams? Kiek jie suorganizavo atvirų durų dienų mokyklose, įvertino etnokultūros kurso nesudarymo naudą, žalą?
Klaipėdos universitetas atvirai deklaruoja autonomiškumą. Netgi rengiant publikacijas, monografijas kai kurie autoriai ne itin patenkinti, kai remiamasi jų veikalais, nors intelektualinė nuosavybė tėra jų asmeninis reikalas.
Tas pats VU rašė, kad biblioteka saugo tik savo profesorių, alumnų korespondenciją, įrašus ir papildomų bylų (segtuvų) jam nereikia, neva neturi kur dėti.
Tačiau tokiu atveju niekados nebus bendro, darnaus siekio vardan mokslo? Pavieniais šluotos ražais lapai nešluojami.
O kokia prezidento pozicija?
Autorius yra humanitaras, Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys.
Kas uždirba daugiausiai? Mokymo ir mokslo administratoriai – rektoriai, prorektoriai, dekanai ir t.t. Seimas galėtų nustatyti administravimo išlaidų ribas. Pvz. nedaugiau 10 proc. Ir atsirastų pinigų mokslui.