2024-11-27, Trečiadienis

Ruslanas Baranauskas. Rusijai niekada nerūpėjo mirusiojo atmintis

Tai ką išdarinėja fašizmą toleruojantis Putinas su savo liokajais ir samdomais degeneratais personaliai nenustebino. Visas šio savikritiką blokuojančio parazito gyvenimas yra cinizmas ir jėga.

20 metų žmonės ten valdomi klasta, melu, demagogijomis apie vakarietišką blogį ir visur persekiojimai, areštai, politinių oponentų kaip Politkovskajos, Nemcovo. Litvinenkos nužudymai, Skripalių nuodijimai ir vardinti galima nuo A iki Ž.

Tik dabar pilvus nuo sotaus gyvenimo pakėlė Briuselio biurokratai, ko gero galutinai įsisąmonino, kad yra fikcijos, o ne bendrijos apgailėtini drebuonėliai.

Koks buvo ale viršūnių atsakas po sprogdinimų Paryžiuje, Briuselyje, Londone? Pasirodo net belgai visai panosėje prie parlamento gaminosi ginklus, dauguma piliečių tarnavo Islamo valstybės gretose ir t.t.

Apie garsiąją korono pandemiją žinota dar iki pirmųjų atvejų 2019, bet nei piršto nebuvo padaryta nors kada gyvenime užkirsti kelią besiartinančiam chaosui, kuris ilgam paralyžiuos normalų gyvenimą. Kinija- ne grėsmė pasaulio taikai, harmonijai?

Jau 2014 metais šis žemo ūgio agentas privalėjo būti sustabdytas nuo žygio į Krymą. Vokietija, kuri dabar tiekia kraujyje plūstančiai Ukrainai dar visokius biznio projektus kurpė prie šampano taurių su Kremliumi.

Vadinasi, mielieji tos Europos, kaip darnios jėgos niekada ir nebuvo, tik dūmų uždanga po rudeninių lapų sudeginimo.
Kaip istorikas privalėjau apklausinėti gyvus praeities liudininkus, 2 pasaulinio karo dalyvius, kad susidaryti objektyvios realybės mozaiką. Paskaitykime memuarus ir ten viskas kaip ant delno aišku.

Palaidoti kovos draugą, elementariausiai atiduoti jam pagarbą rusas neturėjo suvokimo ir moralinės pareigos. Gi patys Berlyno šturmo herojai sakydavo, kad pilna upė lavonų, o mes statome pontoninį tiltą ir pirmyn su tankais. Kursko mūšyje, dar žiemą prie Aleksejevkos, kad išvengti vokiečių kulkų, sprogimų sutvirtindavo apkasų brustverus sušalusiais rusų karių kūnais. Sukraudavo kaip silkes iš statinės ir tiek žinių. Tai 16 lietuviškos divizijos kario prisiminimai.

Prie Kalnujų atsiimant Raseinius iki pat žiemos 1944 metų, o mūšiai vyko vasarą mėtėsi rusų apdegę pėstininkai su nusegiotais laikrodžiais, nuautais auliniais batais.

Netgi vermactas įžygiavęs į Lietuvą buvo nusiskutęs, pasikvėpinęs, disciplinuotas. Ivanas gi taikėsi kur nustverti lašinukų ir degtinės, utėlėti ir pikti.

Aš nededu ant svarstyklių jokio okupanto, nacionalsocializmas tikrai ne vyšnaitė ant torto, tiesiog jų vandalizmas su civiliais objektais, taikyti net į pravažiuojančias mašinas yra garbė ir orumas.

Jeigu net toks orus ir inteligentiško stoto prezidentas Adamkus prabilo apie jėgą- vadinasi status quo, kad kiekvieno mūsų kieme gali skrieti raketų nuolaužos nėra fantastikos srities vaisius.

Reklama

Susiję straipsniai

Kreipimasis į užsienio ambasadas Lietuvoje dėl eskaluojamo antisemitizmo

Šiandien politinė partija Nacionalinis susivienijimas  (NS) išplatino oficialų kreipimąsi užsienio ambasadoms Lietuvoje „Dėl konfliktų tarp lietuvių ir Lietuvos...

Snieguotoje Europos šiaurėje NATO artilerijos daliniai suvienija ugnį

ROVAJÄRVI, Suomija – Maždaug už 100 kilometrų nuo Suomijos-Rusijos sienos, snieguotą lapkričio dieną, šaltą orą perskrodė kareivio komanda:...

Karas Ukrainoje. Tūkstantis septintoji (lapkričio 26) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresorius šią naktį Ukrainos teritoriją atakavo 4 balistinėmis raketomis Iskander M. Taip pat, atakuota rekordiniu...

Česlovas Iškauskas. „Orešnik“ – papuvęs riešutėlis

Nesu joks karinės technikos žinovas, tik pasidalinsiu prisiminimais iš anuometinės sovietinės karinės tarnybos. Vieną atšiaurų 7-ojo dešimtmečio lapkričio...