Rūta Janutienė: Liurbiai neina į karą. Konservatorius į Seimą ves Uspaskichas?

Vytautas Landsbergis išsisėmė, nebeturi valios pripažinti klaidų ir neturi resursų suteikti savo grupuotei naują impulsą.

Kodėl taip nemandagiai: „grupuotei“, o ne partijai? Todėl, kad partija tai – visų pirma ideologija, vertybės. Tačiau su kuo šnekėtis apie konservatoriškas vertybes, jei anūkas išmetė Rimantą Dagį iš partijos už tai, kad šis gynė tradicinę šeimą nuo šakalienių?

Akivaizdu, kad tai, kuo virto konservatoriai, yra grupuotė. Kartu juos kol kas laiko pinigai ir valdžios laukimas. Dar vieni pralošti rinkimai, ir išduotos vertybės taps pretekstu skilimui. O stagnuojantys partijos reitingai rodo, kad vieni patys jie iki valdžios nenušliauš.

Todėl ir kurpiama nauja „Strekoza“. Reikia kažko panašaus į naują Valinską, kurį 2008 m. jiems į Seimą pristatė Vidmanto Žiemelio sūnus. Pamiršote, kad būtent Gedimino Žiemelio darbuotojai buvo mobilizuoti Tautos pažangos partijos kūrimui? Konservatoriai visuomet kliaunasi trumpa rinkėjų atmintimi.

O dabar tiesiog išplėskite akis ir pasidairykite po viešąją erdvę. Kaip tuomet Valinskas, taip dabar ant šakių keliamas atsinaujinęs, pagijęs, „rezonuojantis“ su Žemės rutuliu Viktoras Uspaskichas poroje su buvusia, bet vėl mylima žmona Jolanta Blažyte. Jokios kritikos. Vieni aplodismentai.

Ponia Jolanta antrus metus bombarduoja viešąją erdvę tobulai konservatoriškais pareiškimais apie tai, kad valstybė turi dirbti „viarslui“, o atsakomybės visų pirma reikia pareikalauti iš skurdžių. Kaip tai „rezonuoja“ su Gabrieliaus pasipiktinimu, kad siekdama pagerinti skurdžių gyvenimą dabartinė valdžia sulaužė visus pažadus verslui! Jos Viktoras gastroliuoja su knyga, kurioje sako: „Klydau, atleiskit“.

Spėju, kad mintis pasitelkti Uspaskichą atėjo ne iškart. Iš pradžių Landsbergio anūkas dar mėgino megzti bendrą planą su socialdemokratais. Tačiau šie netgi neturi Landsbergio, kurį galėtų kaltinti už lyderystės krizę. Socialdemokratų „bebrai“ taip stengėsi naikinti bet kokias lyderystės užuominas savo gretose, kad dabar turi galvos skausmą – už korupciją teistą, labai nepopuliarų Gintautą Palucką, kuris gali įkvėpti nebent tik savo antis (ir tik tuomet, jei rankoje turės pašaro).

Šioje nuopuolio stadijoje abi „tradicinės“ partijos yra labiau konkurentės atsisėsti ant vienos kėdės, nei viena kitą papildančios sąjungininkės.

Atsinaujinę konservatoriai su socialdemokratais vieningai gąsdina rinkėjus nuoširdžiomis „liberalleftistinėmis“ pažiūromis, todėl neturi šansų sužavėti Lietuvą, kurios gerovė koncentruota tik į Vilniaus kumštelį.

Liberalusis „leftizmas“ yra gerovės valstybių, socialiai empatiškų Vakarų bendruomenių nauja religija. O mūsų makroekonominė statistika liudija mus esant arčiau Lotynų Amerikos laukinio kapitalizmo, kai BVP vienam gyventojui jau priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio, o atlyginimai tesudaro 40 proc. to vidurkio.

Tokios, skilusios į dvi nelygias, nuoširdžiai nesusikalbančias dalis, Lietuvos nemobilizuos net šūksniai: „Rusai puola“, nes iš nuskurdusių regionų išgirsi atsiliepiant: „O ką atneša?“ Profesoriau Landsbergi, ar turite ką atnešti? Uspaskichą?

Savo susierzinimą dėl gretų pakrikimo V.Landsbergis išreiškė savaitgalį, kai susilaikė konservatorių tarybai balsuojant dėl garbingo elgesio politinėje veikloje priesakų. Dokumentas buvo svarstomas pustuštėje salėje, nes tuo metu partijos elitas šlamštė vaišes, pirktas už mokesčių mokėtojų pinigus. Jie jau netgi nemoka suvaidinti lojalumo vertybėms! Kita vertus, tai ideali dirva bet kokio keistumo sąjungoms dėl valdžios. Prarijusi sprangų Raudonosios Dalios kąsnį, Tėvynės sąjunga jau nebepamirš kvėpuoti ir koalicijoje su Darbo partija.

„Jeigu aš būčiau šitos partijos pirmininkas ir turėčiau diktatoriškų polinkių, aš griežtai uždrausčiau gerti kavą, lošti kortomis ir dėlioti apkalbų pasjansus posėdžių metu“, – mėgino žadinti savo anūką V.Landsbergis. Nevarkite, profesoriau…

Gabrys tik pasirąžė Seimo salėje ir sutraukė milijoninę, pasipiktinusią auditoriją. Net jo priekaištai, kad Vilniaus rajono taryba visą lėšų rezervą išnaudojo premjero keliui namo, viešojoje erdvėje kelia alergiją. Kas čia toks kalba? Ar ne Austėjos Čijauskaitės, kurios biznis siurbia biudžeto pinigus, vyras?

Jis ne lyderis. Jis yra liurbis: kvailokas, menkos kultūros savanaudis, suvokiantis save kaip pasaulio centrą, tenkinantis savo užgaidas kitų žmonių sąskaita, o karjerą darantis tik anūko statusu. O liurbiai į karą neina.

Kaip tada paimti valdžią po 2020 m. rinkimų? Reitingai – per maži. Ilgamečiai partneriai liberalai – išduoti. Vieni patys teisiami už bendrą su konservatoriais veiklą. Ingrida Šimonytė po triuškinamo pralaimėjimo Sauliui Skverneliui tik mobilizuotų oponentus ir atgrasytų. Vygaudui Ušackui dar palaukti neužteko kantrybės.

Beliko…Viktoras Uspaskichas. Ir jis tą žino. Kas dažniau, nei galima tikėtis, Europos Parlamente balsuoja kartu su Andriumi Kubiliumi? Viktoras Viktorovičius. Paskutinį kartą – praėjusią savaitę Uspaskichas, Kubilius, Maldeikienė kartu pritarė rezoliucijai, pasmerkusiai Lenkiją už tai, kad neleido mokykloje mokyti apie lyties pasirinkimą ir kitus smagius dalykėlius. Idealus „leftistas“ – pritaps!

Prisiminkite mano žodžius po 2020 m. Seimo rinkimų. Jis ir temps konservatorių rogutes iki valdžios, o tada pasitrauks. Jam tereikia ramios senatvės garantijų.