Vidmantas MISEVIČIUS
Stulbinančiai į reitingų aukštumas šovusią Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos” pradeda draskyti vidiniai nesutarimai. Pašalinus iš partijos žinomą politiką Povilą Urbšį, jos frakcijos nebeliko Panevėžio savivaldybės taryboje. Netrukus partiją paliko ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys, teisininkas Tadas Račius. Pasitraukusieji teigia nusivylę partijos veikla, jos įkūrėjas žmonių pasitraukime nieko blogo neįžvelgia.
Saulius Skvernelis/Marijampolės savivaldyė. Irmanto Sidarevičiaus/marijampolė.lt nuotr.
Tuščios kalbos apie moralę ir etiką
„Vakaro žinioms” T.Račius teigė partiją palikęs, nes jo tikslas buvo ne politinės intrigos, o žmonių ir viešojo intereso gynimas.
„Visuomet siekiau atstovauti žmones. Tokių lūkesčių vedinas stojau į Sąjungą, nes ji žadėjo vykdyti vakarietišką, vertybėmis paremtą politiką, vadovautis demokratijos ir skaidrumo principais, įsiklausyti į žmonių lūkesčius ir vengti vienasmeniškų sprendimų. Deja, netrukus paaiškėjo, kad tai tebuvo skambūs žodžiai”, – atviravo politikas.
Pasak jo, ypatingai dvejopi standartai išryškėjo sprendžiant su Marijampolės skyriaus pirmininke Beata Valungevičiene susijusius klausimus.
„Ji pati norėjo išsikelti kandidate į merus. Kilus triukšmui, ambicijos kiek atvėso, bet pirmininkė vis tiek gyrėsi, kad „Saulius [Skvernelis] viską sutvarkys” ir jei nebus merė, tai bent jau taps vicemere, – apie užkulisinius žaidimus pasakojo T.Račius. – Apie tai, kaip į ją žiūri Marijampolės žmonės ir kokios jėgos už jos stovi, informavau S.Skvernelį, Tomą Tomiliną, Vytautą Baką. Buvo pažadų, kad bus imtasi atitinkamų priemonių, kad partija apsivalys, tačiau viskas tuo ir baigėsi. Kada paprašiau patikslinti, kada pažadai bus įgyvendinti, jie nuo manęs atsiribojo. Marijampolės skyriaus nariai irgi tyli, nes, mano turimomis žiniomis, gavo aiškius nurodymus, ką privalo palaikyti.”
Pasak teisininko, apeliuodamas į žadėtą vertybinę politiką, jis informavo bendrapartiečius, kad B.Valungevičienės vadovavimą proteguoja plačiai ne pačiais gražiausiais darbais pagarsėją asmenys, tačiau šie liko kurti.
„Tiksliau, netrukus pastebėjau, kad mane pradėjo ignoruoti. Tapo aišku, kad su tokiais veikėjais man ne pakeliui. Atėjau į politiką ne parsidavinėti ar bičiuliautis su savų tikslų siekiančiais prisiplakėliais, o tarnauti mane išrinkusiems ir palaikantiems marijampoliečiams, – pabrėžė T.Račius. – Esu kilęs iš viduriniojo sluoksnio. Ne iš nuogirdų žinau apie žmonių problemas ir rūpesčius, todėl savo veiklą noriu įprasminti įgyvendinant realius gyventojams, o ne verslininkams ar partijai naudingus, sprendimus. Nesiruošiu tarnauti sugadintai sistemai ar tapti jos dalimi. Pačiai „Vardan Lietuvos” irgi nereikalingi tie, kurie užduoda nepatogius klausimus ar reikalauja laikytis išsikeltų aukštų standartų. Matydamas bendras tendencijas nenustebsiu, jeigu Marijampolėje prasidėjęs skilimas netruks pasklisti po visą Lietuvą kaip šią organizaciją žudantis virusas.”
Turime naują mitą
Iš Sąjungos pašalinus politiką P.Urbšį, netrukus ją paliko dar keturi Panevėžio skyriaus nariai. Pats politikas „Vakaro žinioms” sakė, kad „Vardan Lietuvos” viduje vykstantys procesai neturi nieko bendro su demokratija.
„Į esamą situaciją reikėtų žvelgti plačiau. Nors realus politinis partijų gyvenimas nevyksta ir rinkimuose jas renkasi nedidelis procentas rinkėjų, tai partijoms netrukdo patekti į valdžios orbitą. Taip nutinka todėl, kad ne tik partijos, bet ir jų rinkėjai vadovaujasi dvejopais etikos ir moralės principais. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad vagių yra visose partijose, tik „mano” partijoje jų mažiau negu oponento, todėl išrinkus ji vogs mažiau, – daugeliui žinomą tiesą įvardino jis. – Dar yra tokių, kurie sąmoningai užprogramuojami taip, jog esą jokio kito pasirinkimo išskyrus partiją nėra. Vakaruose rinkėjai į partijas žiūri kritiškai. Lietuva paveldėjo sovietinį modelį. Tik jeigu tais laikais „sudievinta” buvo komunistų partija, dabar šis homosovietnis požiūris kiek mutavo ir žmonės pradėjo tapatintis su keliomis partijomis. Nepaisant to, religinis santykis išliko faktiškai toks pats – asmuo nebemato savęs be partijos ir visomis išgalėmis gina savo pasirinkimą”.
Pasak P.Urbšio, tais atvejais, kai rinkėjai nusivilia esama situacija atsiranda terpė mitų kūrimui.
„Būtent tokio mito dalimi ir tapo S.Skvernelio organizacija. Žmonės siekia teisingumo ir tikisi geresnio gyvenimo. To negavus galutinai nepulti į neviltį padeda tik mitai, kuo dabar ir naudojasi Sąjunga. Jos programoje įrašyti aukšti skaidrumo ir moralės principai, siekiai kurti modernią visuomenę ir t.t., bet realiai viskas nuleista iki butelio. Ar normalu kai renkami pinigai už kuriuos vėliau perkamas butelis, kurį skyriaus pirmininkė neša verslininkui su kriminaliniu šleifu, kad šis padarytų paslaugą partijai? – ne visiems žinomą faktą įvardino politikas. – O tie, kurie tokius klausimus drįsta užduoti, iškart tampa partijos reputacijos griovėjais ir juos siekiama pašalinti.”
Jis apgailestavo, kad melas Lietuvos politinėje kultūroje, iš „prieskonio” tapo pagrindiniu ingredientu.
„Tai puikiai iliustruoja mano pavyzdys. Vienas portalas, siejamas su minėtą butelį gavusiu asmeniu, po mano pašalinimo paskelbė, kad esą taip partija atsikratė nieko neveikusio, o tik jai kenkusio balasto. Netrukus tą pačią melagingą informaciją pasigavo kitos sisteminės medijos. Kodėl taip įvyko? Nes Lietuvos politinė sandūra labiausiai primena klaninę struktūrą. Visi žiūrintys į ateitį, supranta, kad pokyčiai šalyje neišvengiami ir dabartiniai valdantieji bus pašalinti. Savo įtaką siekiantys išsaugoti klanai pradeda burti naujas politines pajėgas. Jeigu butelį būtų nešusi kuri nors iš dabartinių opozicinių partijų, skandalas būtų nuskambėjęs per visą Lietuvą. Dabar, kai butelį nešė „tie”, o aš sukritikavau tokią poziciją, visos ietys, siekiant neutralizuoti galimas pasekmes būsimiems politiniams favoritams, buvo nukreiptos į mane. Tas daroma tam, kad po pokyčių Seime Sąjunga galėtų atsidurti būtent ten, kur ją norima matyti”, – politikos viražus paaiškino P.Urbšys.
Jo vertinimu, tokie dalykai vyksta, nes žmonės vis dar gyvena iliuzijomis.
„Jie mano, kad turi pasirinkimą ar gali kažką nuspręsti. Deja, Lietuvoje kultivuojama ne Vakarų demokratija, o kontroliuojama jos rytietiška versija su trupučių vakarietiško makiažo. Lietuviška demokratija gali veikti tik vadeliojima ir, idant nepakenktų klanų sistemai, griežtai apibrėžtuose rėmuose. Faktiškai tą patį daro Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka ir panašūs veikėjai”, – toliau pasakojo politikas.
Jis nebejojo, kad tiek, kurie jau susitapatino su partija, savo „religijos” nebekeis ir toliau suksis uždarame rate.
„Problema yra giluminė, nes net mąstančiam žmogui bet kokie rinkimai tampa rimtu iššūkiu. Dažnai jam belieka rinktis mažesnę blogybę, bet finale ir tai prisideda prie blogio įtvirtinimo. Kas ketverius metus požiūris į vienus ar kitus politikus gali pasikeisti, bet blogis toliau auga, nes visuomenė toleruoja piktnaudžiavimą politikoje. Pastaroji seniai nebeatstovauja viešojo intereso. Žmogus jai reikalingas tik kaip įrankis, o ne kaip savarankiškas subjektas. Norint, kad situacija pasikeistų, būtinas esminis lūžis. Paskutinis sukilimas prieš pasenusią politinę sistemą įvyko Sąjūdžio laikais. Paradoksas, bet tuomet, siekdami laisvės nelaisvoje valstybėje, buvome laisvesni, negu esame dabar Nepriklausomoje Lietuvoje. Žmonės tapo neįgalūs pakeisti politinę situaciją. Kosmetiniai pokyčiai naudos neduos, nes sistema mutuos ir veiks toliau. Pokyčių reikia kardinalių, nes tik teisybės akimirkoje gimsta tikras žmogus, tauta ir pilietinė visuomenė. Bet nesiimsiu spėlioti ar taip nutiks”, – apibendrino P.Urbšys.
Vyksta natūralūs procesai
Nepaisant viešumoje pasigirdusios kritikos, Sąjungos vadovas Saulius Skvernelis į vykstančius procesus žiūrėjo ramiai. Pasak jo, P.Urbšys turėjo savo visuomeninį judėjimą, kuriam, tikėtina, nepavyko pritapti prie partijos, todėl jie pasuko savo keliu.
Pasiteiravus apie situaciją Marijampolėje, S.Skvernelis nurodė, kad savaitgalį vykusiame sąskrydyje bendravo su Marijampolės skyriaus pirmininke ir ši apie jokias problemas neužsiminė.
„Reikia suprasti, kad dar metų neturinti partija yra kūrimosi procese. Tikrai bus visko – vieni nusivils, kiti išeis kitur, treti kritikuos, taip išsakydamas savo asmeninę nuomonę. Kažkas gal supras, kad nėra pratęs dirbti komandoje ir pasirinks individualų kelią. Tokie procesai, kuriant bet kokią naują partiją ar organizaciją, yra neišvengiami. Kita vertus, pasitraukus nepritapusiems, partija tik stiprėja, gali produktyviau dirbti ir efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų”, – situaciją apibendrino S.Skvernelis.
