Birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, istorinėje Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Pagrindinių minėjimo rengėjų – Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir Vilniaus Forumo narių požiūriu, šis renginys turi tapti ir naujos sąjūdinės bangos – Tautos forumo telkimosi pradžia.
Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis Sąjūdžio 30-mečiui skirtas renginys negali tapti tik memorialiniu renginiu, todėl siekia telkti visus Sąjūdžio vertybėms ir Lietuvos ateičiai neabejingus tautiečius naujajai visuomeninio sąjūdžio bangai – Tautos forumui (TF). Minėjimo rengėjai įsitikinę, kad Lietuvą galima išsaugoti ne tik valdžios, bet pirmiausia sutelktomis visos tautos ir visoms šalyje gyvenančioms tautinėms bendrijoms priklausančių patriotiškų piliečių pastangomis. Siūloma kuriamo TF pasaulėžiūriniu ir idėjiniu pagrindu imti svarbiausias Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos forumų vertybines ir programines deklaracijas. Pagrindinis Tautos forumo tikslas būtų – siekis vėl iškelti ir į politinę darbotvarkę įtraukti iš tautos atimtų suverenių galių susigrąžinimo ir demokratinės Lietuvos Respublikos suvereniteto atkūrimo klausimą.
„Dalyvaudami visuomeniniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei taikiomis demokratinėmis-teisinėmis priemonėmis ir būdais siekdami, kad Tautai būtų sugrąžintos iš jos atimtos pilietinės ir politinės šalies suvereno teisės ir kaip savarankiškas tarptautinių santykių subjektas būtų atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika“, – rašoma Vilniaus Forumo deklaracijoje.
Renginyje kviečiami dalyvauti piliečiai bei veikiančių visuomeninių ir pilietinių organizacijų nariai, pasiruošę, kaip kadaise sąjūdininkai, burtis dėl svarbiausio tikslo – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išgelbėjimo ir išsaugojimo.
Minėjime ketinama paskelbti pagrindinių TF siekių deklaraciją ir aptarti organizacinės plėtros klausimus. Numatyta įsteigti besikuriančių forumų atstovų arba įgaliotinių sueigą, turinčią paspartinti forumų tinklo atsiradimą visoje šalyje ir paruošti sąlygas steigiamajai nacionaliniam „Tautos Forumo“ suvažiavimui.
Kuriamo TF pasaulėžiūrinis ir idėjinis pagrindas – svarbiausiomis nuostatomis sutampančios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos forumų vertybinės ir programinės deklaracijos:
Primename, kad į platesnį neformalų susivienijimą, telkiamą po „Tautos forumo“ (TF) vardu, Lietuvos nevyriausybinės patriotinės organizacijos ir judėjimai pradėjo burtis Sąjūdžio 30-mečio išvakarėse. Šiuo metu prie TF jau yra prisijungę: Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Vilniaus forumas, Talka kalbai ir tautai, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.
Šių metų balandžio 25 d. Tautos forumas surengė mitingą ir šventinę eiseną su trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu. Ši eisena buvo skirta Lietuvos trispalvės tautinės vėliavos 100-mečiui. Mitingo dalyviai po renginio Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė šio mitingo dalyvių reikalavimus, iš kurių galima spręsti kokie yra pagrindiniai Tautos forumui rūpimi ir neatidėliotinai šiuo metu spręstini klausimai:
• Nedelsiant oficialiu valstybės lygmeniu atsisakyti pražūtingos „globalios Lietuvos“ ideologijos, kuria yra grindžiama šalies susinaikinimo link stumianti iki šiol vykdyta tautos išsivaikščiojimą skatinanti, vidaus ir nacionalinio saugumo pagrindus griaunanti, nesavarankiška ir pasyvi užsienio politika;
• Užbaigti Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, įgyvendinamą per istorinės atminties, kultūros paveldo ir lituanistikos naikinimą bei prievartinį globalistinių neomarksizmo ir neoliberalizmo ideologijų diegimą akademinėje ir viešojoje erdvėje;
• Atsisakyti planų faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir neoficialiai įtvirtinti sovietinio stiliaus dvikalbystę, siekiant išstumti lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo ir paversti ją tik buitinio vartojimo kalba;
• Panaikinti faktiškai egzistuojančią „neteisingų pažiūrų“ cenzūrą ir marginalizavimą žiniasklaidoje bei akademinėje erdvėje bei padaryti galą plintančiai ir vis labiau įsitvirtinančiai ideologinio ir politinio piliečių persekiojimo už „politiškai nekorektiškas“ pažiūras praktikai;
• Nedelsiant ir iš pagrindų keisti tik nedidelės piliečių mažumos interesus atitinkančią ir Lietuvą demografinės, socialinės ir politinės katastrofos link stumiančią iki šiol vykdomą valstybės ekonominę ir socialinę politiką.
