Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui

Birželio 3 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salėje Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai ir Vilniaus forumo visuomenininkai surengė iškilmingą minėjimą „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Šventinį renginį patriotinėmis dainomis pradėjo LMA choras. Sugiedojus Tautišką giesmę minėjimo dalyvius sveikino Mokslų akademijos Prezidentas akademikas Jūras Banys. Minėjime kalbėjo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai ir kiti sąjūdininkai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas dr. Romas Pakalnis, kalbininkė dr. Jūratė Liaučiūtė, Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica, Klaipėdos forumo atstovai Dionyzas Varkalis ir Mindaugas Šerna, Panevėžio Forumo atstovas Kazys Grabys, Šiaulių forumo atstovas Hubertas Smilgys, Kauno forumo atstovas Algimantas Rusteika, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus forumo lyderis, filosofas dr. Vytautas Radžvilas.

Buvo prisimintos Sąjūdžio laikų patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tampančios svarbiomis Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys.

LPS iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, R. Pakalnis sakė: „Mes rašėme laisvos Lietuvos įstatymus, mes kūrėme ir turėjome vilties, kad visa tai tęsis be galo, kad šita kūrybos dvasia niekada nenuslops nepranyks. Deja, per keletą metų mūsų valdžia atsiskyrė nuo žmonių – žmonės tapo nereikalingi mūsų pačių valstybei. Nutrūko valdžios ir visuomenės dialogas“.

Dauguma kalbėtojų pabrėžė, kad ne visi Sąjūdžio siekiai buvo įgyvendinti. Minėjimo dalyviai išreiškė nuomonę, kad Lietuvą galima išsaugoti ne tiek valdžios, bet pirmiausia sutelktomis visos tautos ir patriotiškų piliečių pastangomis. Kalbėjusieji kvietė Tautą telktis į naują sąjūdžio bangą Tauto Forumą ir kilti į kovą už Nepriklausomybę įkvėpusią Sąjūdžio įkūrimo dieną istorinėje salėje vyravusią laisvės dvasią.

Minėjimo dalyviai balsavimu patvirtino šio renginio išvakarėse išplatintą „Tautos forumo“ deklaraciją, kurioje keliami tokie tikslai ir siekiai kaip atsisakyti „globalios Lietuvos“ ideologijos, atsisakyti planų panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir įtvirtinti dvikalbystę, panaikinti žiniasklaidoje ir akademinėje aplinkoje, pasak steigėjų, plintančią „persekiojimo už „politiškai nekorektiškas“ pažiūras praktiką“. „Tautos forumas“ deklaracijoje taip pat pasisakė prieš „prievartinį globalistinių neomarksizmo ir neoliberalizmo ideologijų diegimą“.

TF svarbiausiu savo tikslu skelbia – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išgelbėjimą ir išsaugojimą. Siekiant šio tikslo bus siekiama vėl iškelti ir į politinę darbotvarkę įtraukti iš tautos atimtų suverenių galių susigrąžinimo ir demokratinės Lietuvos Respublikos suvereniteto atkūrimo klausimą.

Pasibaigus minėjimui įvyko Forumo regionų atstovų sueiga, kurioje buvo aptarti TF organizacinės plėtros klausimai. Numatyta įsteigti besikuriančių forumų atstovų arba įgaliotinių sueigą, turinčią paspartinti forumų tinklo atsiradimą visoje šalyje ir paruošti sąlygas steigiamajai nacionaliniam „Tautos Forumo“ suvažiavimui.

Prie „Tautos forumo“ jau prisijungė Vilniaus Sąjūdžio taryba, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, „Vilniaus forumas“, Talka kalbai ir tautai, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, Jaunimo sambūris „Pro patria“, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti valstybinius gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba. „Tautos forumo“ grupės įsteigtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

  ***

Birželio 4 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Bronius Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis. Pritarė Sąjūdžio Seimo tarybos nariai Romas Gudaitis, Georgijus Jefremovas.

Skelbiame visą šį sąjūdžio pradininkų pareiškimą:

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kreipimasis

Birželio 3-ią dieną – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui jau trisdešimt metų. Minėdami šiuos Sąjūdžio metus, labai aiškiai suprantame: jeigu nebūtų 1988 m. birželio 3 d., nebūtų ir 1990 m. kovo 11 d.

Mes, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kreipiamės į bendražygius ir Lietuvos žmones, dėkodami už didžiulį pasitikėjimą ir nuostabius metus, kada buvome visapusiškai laisvi. Tačiau mes jaučiame ir prisiimame atsakomybę dėl to, kad padarėme ne viską, ką galbūt galėjome padaryti. Mes nuoširdžiai darėme tai, kuo tikėjome. Klydome, klupome, kėlėmės ir vėl ėjome drauge su visais mumis tikinčiais, su Tauta. Jūs mumis patikėjote. Mes tikėjome Lietuva, jos žmonėmis, susivienijome ir drauge pasiekėme tikslą – Nepriklausomą Lietuvą. Tai pats gražiausias ir nuoširdžiausias mūsų visų gyvenimo metas.

Demokratiškai ir dvasiškai pakylėtai susirinkęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas išrinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, kurį dera ir būtina vadinti tikruoju Atkuriamuoju Seimu. Būtent jis 1989 m. vasario 16 d. Kaune paskelbė Nepriklausomybės atkūrimą, kaip Sąjūdžio ir Lietuvos kelią.

Geros Valios Pareiškimu, priimtu per Steigiamąjį Suvažiavimą, viešai įvardinome pasiryžimą: „Visose Lietuvos gyvenimo srityse esame pasiryžę siekti taikos ten, kur rasime nesantaiką, tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą.”

Negandų ir išbandymų kupiname Atgimimo kelyje mes tikėjome vienas kitu, tikėjome Tauta. Buvo sunku, tačiau žinojome tikslą, todėl kritiškomis dienomis 1988 m. lapkričio 20 d. Sąjūdis viešai paskelbė Moralinės Nepriklausomybės Pareiškimą. Įsipareigojome, kad jokia politinė padėtis negali suvaržyti Lietuvos valios, kaip Aukščiausiosios jos teisės, kad tik Lietuva gali priimti ir vykdyti savo įstatymus, kad tol, kol šis principas netaps teisine norma, jis turi būti kiekvieno asmeninė nuostata, kad Lietuvoje bus gerbiami tik tie įstatymai, kurie nevaržo Lietuvos Nepriklausomybės. Skelbėme valią sukurti teisinę ir demokratinę Lietuvos valstybę.

Tauta patikėjo Sąjūdžiu ir apie jį susitelkė. 1990 m. kovo 11 d. atkūrėme Lietuvos Nepriklausomybę. Šiuo istoriniu laimėjimu galime pagrįstai didžiuotis. Daugelio šiandienos sunkumų pagrindinė priežastis yra tik ta, kad atkurtos Lietuvos valstybės valdantieji palaipsniui išsižada ir Atgimimo Sąjūdžio idealų, ir pagrindinio valstybės pamato – Tautos suverenumo pirmenybės. Nuo Europos Sąjungos Lisabonos sutarties ratifikavimo imta nebesilaikyti konstitucinių nuostatų, kurios riboja valdžios galias. Neturime ir aiškios vizijos kaip bus siekiama tautos gerovės. Leidome mindyti pamatines valstybingumo vertybes. Ypač tai pasakytina apie lietuvių kalbos valstybinį statusą.

Dalyvavimas NATO ir Europos Sąjungoje Lietuvai padeda atsispirti prieš vis agresyvesnę putiniškos Rusijos politiką regione bei mėginimus įtakoti mūsų šalies politinį, ekonominį gyvenimą. Partnerystė su euroatlantinės bendrijos šalimis yra esminis mūsų valstybės saugumo, gerovės ir klestėjimo ramstis. Tačiau mūsų bendrojo gėrio ir ateities pagrindas – tai ori, tvirtai savo žemėje įsišaknijusi tauta ir iš tiesų suvereni valstybė, tai nustato referendumu priimta Konstitucija.

Tik puoselėdami savo pačių vidinę stiprybę ir piliečių pasitikėjimą valstybe, užtikrinsime savo šalies gyvybingumą Vakarų civilizacinėje erdvėje, įveiksime išorines grėsmes. Todėl turime aiškiai matyti ir eurofederalizmo pavojų, kai ES viršūnėlės be tautų valios mėgina kurpti federacinę valstybę, nors tai akivaizdžiai prieštarautų daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, Konstitucijai.

Europos Sąjunga – tai valstybių ir tėvynių sąjunga, tokia turėtų ir likti, o eurofedealizmas ją tik sugriautų. Globalizmo ir korupcinio valstybės užvaldymo šaknys yra bendros. Tą atskleidė ir „MG Baltic” ryšiai su eurofederalistais. Daugeliui piliečių tapo akivaizdu, kad būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui.

Mes, Sąjūdžio pirmeiviai, esame įsitikinę, kad šiandien dar ne vėlu Tautai vėl telktis, nepaisant partinių ar kitų skirtumų, ir tvirtai atsigręžti į savo egzistencines vertybes, kurios prieš 30 metų mus sutelkė ir padėjo atkurti mūsų valstybę. Ne visi tie, kurie skelbiasi Sąjūdžio kelio tęsėjais, liko ištikimi šioms vertybėms, tačiau mes tikime naująja Lietuvos karta, jos patriotizmu ir pilietine valia, gebėjimu suvokti bendrą reikalą ir sustabdyti Lietuvos naikinimą. Esame pasirengę prisidėti savo žiniomis bei patirtimi, siekiant sugrąžinti pagarbą Lietuvos valstybei ir piliečiams, pažaboti neteisingumą, įveikti atskirtį, kad išvykę piliečiai vėl norėtų čia sugrįžti.

2018 metų birželio 3 diena, Vilnius