Saksonijos premjeras: Vokietija nebegali sau leisti karinės paramos Ukrainai

Vis daugiau pagrindinių politikų pradėjo jungtis prie nacionalinių konservatyviųjų partijų visoje Europoje ir ragina pakeisti nesėkmingą ES Ukrainos strategiją.

Naujausias, kuris paragino pereiti prie paliaubų palaikymo, o ne toliau siųsti nesibaigiančias ginklų siuntas, kurių Europa negali sau leisti, buvo Vokietijos Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris (Michaelis Krečmeris) neseniai, penktadienį, rugpjūčio 9 d., paskelbtame interviu leidiniui „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND).

„Mes nebegalime skirti lėšų ginklams Ukrainai, kad šie ginklai būtų panaudoti ir nieko nepasiektų. Viskas turi būti proporcinga“, – laikraščiui, kuris, beje, priklauso valdančiajai socialdemokratų partijai SPD, sakė centro dešiniųjų (CDU) politikas. „Parama, taip, bet mes suprantame, kad mes [Vokietija] pasiekiame savo galimybių ribas“, – pridūrė jis.

Premjeras aptarė dabartinius Vokietijos ekonominius iššūkius Berlyne tebesitęsiant biudžeto krizei – įskaitant tai, kaip „netvaru“, kad Vokietija išleidžia „dešimtis milijardų“ ir migracijai, ir karui. Interviu dalyvis paklausė, ar jis pritaria tam, kad būtų apribota arba nutraukta karinė parama Ukrainai, siekiant sutaupyti pinigų.

„Nuo pat pradžių aiškiai pasisakiau prieš ginklų tiekimą ir pasisakiau už diplomatines iniciatyvas“, – sakė Kretschmeris. „Dvejus metus turėjau labai aiškią nuomonę šiuo klausimu ir, deja, turiu pasakyti, kad ji pasitvirtino daugelyje punktų.” Jis pakartojo savo poziciją, kad karas Ukrainoje baigsis ne mūšio lauke, o prie derybų stalo.

Nors tokia aukščiausio CDU politiko pozicija gali atrodyti netikėta, tačiau, kaip rodo dvi atskiros apklausos, kurias atliko Europos užsienio santykių taryba (ECFR), pagrindinis promaskvietiškas Briuselio užsienio politikos analitinis centras, jau bent pusmetį tai yra populiariausia pozicija tarp europiečių daugumoje ES šalių. Tačiau nors dauguma Europos rinkėjų tikisi, kad ES „pastūmės“ Ukrainą prie derybų stalo, Briuselio elitas lieka kurčias šiems raginimams.

Žinoma, premjero komentarai turi ir svarbesnį politinį aspektą. Rugsėjo 1 d. Saksonijoje vyks regioninio parlamento rinkimai, o vieninteliai didesni oponentai, su kuriais susidurs CDU, yra dešiniųjų ir kairiųjų populistinės partijos: Alternative für Deutschland (AfD) ir Sahros Wagenknecht BSW, kurios abi pasisako prieš ginklų tiekimą ir nori griežčiau reaguoti į nelegalią migraciją.

CDU turi pagrindo nerimauti, nes birželio mėn. vykusiuose ES rinkimuose AfD laimėjo visose Rytų Vokietijos žemėse. Saksonijoje nacionalkonservatoriai dešimčia punktų aplenkė CDU, surinkę 31,8 proc. prieš 21,8 proc. centro dešiniųjų, o BSW liko trečia su 12,6 proc.

Nuo to laiko šis santykis pamažu ėmė keistis – naujausios apklausos, atliktos rugpjūčio 5–8 d., duomenimis, CDU pirmą kartą nuo birželio mėn. grįžo į viršų su 34 proc., palyginti su 30 proc. AfD ir 11 proc. BSW. Tuo tarpu federalinėje vyriausybėje dalyvaujančios partijos – socialistai ir žalieji – vos pasiekia 5 proc. ribą, reikalingą patekti į Saksonijos parlamentą.

Nepaisant to, Kretschmerio komentarų nereikėtų vertinti vien kaip ciniškų paskutinės minutės pastangų pasitelkti daugiau balsų prieš šiuos peilio ašmenimis gremėzdiškus rinkimus. Atstovaujamosios demokratijos šalyse politikų užduotis – atstovauti žmonių nuomonei, o šios sąvokos Briuselis, regis, nesugeba suvokti.

 europeanconservative.com