Šalyje daugėja paauglių, vartojančių raminamuosius

Alkoholio ir cigarečių vartojimas tarp Lietuvos paauglių – žemiausias per pastaruosius dešimtmečius, tačiau didėja gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojančių moksleivių skaičius.

Tokią statistiką rodo pirmadienį pristatyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD, angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) nacionaliniai rezultatai.

„Tyrimai rodo tai, kad kas vyksta valstybėje ir yra kas daroma ne vienus metus jau duoda rezultatus. Norėtume mes gal jų geresnių, bet tendencija yra gerėjanti. Tikrai neteigiame, kad mes jau išsprendėm problemą ir sustojam, ir atsipučiam“, – žurnalistams pirmadienį sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė.

Anot pristatyto tyrimo, bent kartą cigaretes vartojo 33,6 proc. respondentų – tai mažiausias skaičius nuo 2003 metų, kuomet jis siekė 80,1 procento. Nežymiai sumažėjo ir elektronines cigaretes vartojusiųjų skaičius, tačiau rodiklis vis dar išlieka aukštas – 51,2 procento.

Alkoholį bent kartą vartoję nurodė 72,6 proc. apklaustųjų. Nuo 1995 metų šis skaičius sumažėjo 22,4 proc. punktais. Intensyviausias mažėjimas, pasak tyrimo rengėjų, pastebimas nuo 2015 metų.

Bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų vartoję nurodė 13,3 proc. paauglių, lyginant su 2019 metais, tuomet šias medžiagas išbandę teigė 19,1 proc. moksleivių.

Tuo metu raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo bent kartą gyvenime vartojo 22,8 proc. apklaustųjų – 31,1 proc. merginų ir 14,8 proc. vaikinų.

Nuo 2003 metų šis skaičius išaugo 9,3 proc. punkto. Nuo pat stebėsenos pradžios merginų, vartojančių gydytojų nepaskirtus vaistus, yra didesnė.

Pasak tyrimo, dažniausiai raminamųjų ir migdomųjų paaugliai gauna iš savo šeimos narių ar jiems žinant.

„Tėvams yra žinia, kad reikia tartis su gydytojais, vaikams be gydytojų tikrai negalima duoti vaistų. Tuo labiau, kad pastaruoju metu tikrai atsirado labai daug įvairių galimybių, kai gali pasikonsultuoti su gydytojais“, – teigė ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė Liudmila Rupšienė.

„Mokyklos šiandien jau daro ką gali padaryti, mums turbūt reikia atkreipti dėmesį ir atsisukti į tėvus. Nes šiandien mes matome, kad ir šaltinis tam tikrų medžiagų įsigijimo yra tėvai, ir tam tikras nuostatų formavimas“, – antrino R. Sketerskienė.

Taip pat 12,6 proc. paauglių nurodė, kad alkoholinius gėrimus šie gauna iš tėvų.

Dėl šių priežasčių, tyrimo organizatoriai rekomenduoja toliau šviesti ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones apie alkoholio vartojimo žalą, ypač vaikystėje ir paauglystėje.

ESPAD – kas ketverius metus vykdomas didžiausias pasaulyje moksleivių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas, kuriame savo noru dalyvauja apie 40 Europos šalių.

Tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 metų amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.

ESPAD tyrimas Lietuvoje vykdomas nuo 1995 metų, nuo 2024 metų jo įgyvendinimą šalyje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje šiais metais kovo mėnesį dalyvavo 255 mokyklos, per 4,7 tūkst. moksleivių iš kurių – 50,8 proc. vaikinų ir 49,2 proc. merginų.

2024 metų tyrimo rezultatai Europos mastu bus pateikti po metų, preliminarūs – turėtų pasirodyti birželį.